Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie Vilniaus miesto valdžios užmojį išparduoti savivaldybės turtą. Vilniaus valdžia tikina esanti įsprausta į kampą.

Nepajėgdama išmokėti ankstesnės valdžios išaugintų skolų ji priversta išparduoti savivaldybės turtą, taip pat ir 20 aukštų dangoraižį. Iš viso per pusantrų metų tikimasi gauti apie 200–500 mln. litų.

Skolų Vilniaus miesto savivaldybė šiandien turi apie 268 mln. litų. Pridėjus bankų suteiktas paskolas suma siekia 670 mln. litų. Tiesa, mero duomenimis, paveldėta praėjusios valdžios skola siekia daugiau nei 760 mln. litų. Vien skola savivaldybės įmonėms šiuo metu yra 130 mln. litų. Savivaldybės skolinimosi limitai išsemti.

Tačiau opozicija įtaria, kad sostinę valdantys konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai siekia išparceliuoti miesto turtą, jį pusvelčiui išdalyti "draugiškoms" privačioms bendrovėms mainais į tai, kad nemenka dalis nusės ir į pačių valdančiųjų kišenes.

Kad ir kaip ten būtų, valdžiai labai reikia grynųjų. Taip reikia, kad apie ateitį negalvojama. Paimkime konkretų pavyzdį – savivaldybės dangoraižį, kuris 2004 m. pastatytas už 74 mln. litų. Jį parduoti tikimasi už 80–90 mln. litų. Iš gautų lėšų teks padengti 20 mln. litų paskolą "SEB lizingui", sumokėti 15 proc. pelno mokestį valstybei. Vilniaus valdžiai liks apie 50–60 mln. litų, kuriuos galės naudoti kaip norės.

Už 60 mln. litų grynaisiais valdžia įsipareigotų pastato pirkėjui preliminariai 30 metų kloti po 8 mln. litų nuomos. Per visą laikotarpį teoriškai susidarytų 240 mln. litų suma, kuri būtų atriekta iš mokesčių mokėtojų pinigų. Ir tai – neskaičiuojant komunalinių mokesčių. Už tiek išeitų trys savivaldybės dangoraižiai!

Merui pritariantys nekilnojamojo turto specialistai aiškina, kad ne viskas taip blogai, kaip atrodo. Jie savivaldybės dangoraižį lygina su įšaldytų pinigų maišu. Pinigų, kurių skoloms grąžinti, darželiams, mokykloms renovuoti, reikia dabar. Esą už gautus milijonus, pavyzdžiui, būtų galima pastatyti socialinių butų ir turėti nuolatines pajamas iš ilgalaikės jų nuomos.

Be to, šiemet baigiasi savivaldybės pastato penkerių metų garantinis laikotarpis. Vadinasi, nuo šiol savivaldybė turės kišti milijonus į pastato remontą. Esą, pardavus dangoraižį į jo remontą investuotų savininkas.

Tačiau Vilniaus valdžios planams trukdo greta pūpsantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastatas bei prekybos ir pramogų centras "Europa". Šių pastatų valdytojams priklauso dalis po žeme esančių patalpų. Norėdama iškišti dangoraižį Vilniaus miesto valdžia, tiksliau, jos įpareigota bendrovė "Vilniaus kapitalinė statyba" turės derėtis su šiais bendraturčiais.

Juk nuo derybų rezultato priklauso, koks bus suformuotas galutinis parduodamų prekių paketas ir sąlygos. Ar bus parduodamas tik savivaldybės dangoraižis, ar ir apskrities pastatas? Kuriam laikui, už kokią kainą, kokiomis sąlygomis? Ar bus galimybė nuomos sąlygas vėliau koreguoti atsižvelgiant į tendencijas rinkoje? Ar pastatą įsigijusi bendrovė bus atleista nuo turto mokesčio? Ir dar daug kitų klausimų, į kuriuos reikia atsakyti prieš paleidžiant privatizavimo mašiną.

Įdomu tai, kad tiek opozicija, tiek ir dalis valdančiųjų pusei priklausančių valdininkų pripažįsta: užsuktas procesas sudėtingas, jame dalyvaujančių profesionalų nedaug, o dalies tų, kurie privalėtų dalyvauti, – apskritai nėra.