Quantcast

Trump–Litovsko taika

Naujoji Rusijos valdžia, vadinamojo Sovnarkomo (Liaudies komisarų sovieto) nariai, laiko veltui negaišo, tad jau spalio 27 d. (lapkričio 9 d.) buvo išleistas specialus dekretas, leidžiantis griebtis represijų prieš bet kuriuos fizinius ir juridinius asmenis (autorius, žurnalistus, redakcijas ir leidyklas), skatinančius priešiškumą naujam režimui.

Šiame dekrete buvo ir labai abstrakti eilutė apie „šmeižikišką faktų iškraipymą“ bei „abejonių sėjimą“, primenanti dabartinių Kremliaus šuniukų kalbas apie „netikras naujienas“, „tautos kiršinimą“ ir „užsienio agentus“, tad leidėjai bei kūrėjai galėjo sulaukti represijų, vien įtarus juos vykdant šią veiklą.

Ateinančiais dešimtmečiais (ir netgi dabar) spalio 25 d. (lapkričio 7 d.) revoliucija neretai buvo vaizduojama kaip lemtingas Rusijos ir viso likusio pasaulio egzistencinis lūžis, tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad tuo metu naujasis režimas buvo itin pažeidžiamas ir netgi patys jo atstovai nežinojo, ar jiems ilgai pavyks išsilaikyti valdžioje.

Tuo metu Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924), matyt, vis dar tikėjosi, kad ir kitų Europos tautų proletariatas nuspręs žengti žmonių rūsčiais teisuoliškais veidais pramintu taku, tačiau dienos vis bėgo, o vakariečiai taip ir nepakilo į visa apimančią runkelių lysvės proletariato revoliuciją (1918 m. spalio 29 d. – 1919 m. rugpjūčio 11 d. vykę neramumai Vokietijos žemėse buvo bolševikams maloni, bet nesėkmingai pasibaigusi išimtis).

1917–1918 m. žiemą Rusija vis dar formaliai dalyvavo Didžiajame kare (1914–1918), o Laikinoji vyriausybė, net ir nuversta, sugebėjo naujajam režimui pridaryti rūpesčių. Nuverstieji visuomenei buvo pažadėję rinkimus į Visos Rusijos Steigiamąjį susirinkimą, o Iljičius nujautė, kad jo ginkluotas perversmas demokratiškais rinkimais nebus legitimizuotas.

Nuojauta jo neapgavo. Daugiausia mandatų tą kartą laimėjo ne žmonės rūsčiais teisuoliškais veidais (183 iš 767), o vadinamieji socialistai revoliucionieriai – eserai (324), priklausę tai pačiai kairiajai platformai, tačiau konkuravę su bolševikais.

1918 m. sausio 5 d. (pagal Julijaus kalendorių) prasidėjęs susirinkimas atmetė visus Sovnarkomo dekretus, tačiau naujojo režimo atstovai nebuvo nusiteikę užleisti iškovotų pozicijų ir sugebėjo Steigiamąjį susirinkimą numarinti vos per keletą valandų (nebuvo išvengta susirinkimą palaikančių piketų ir mirtimis pasibaigusių Sovnarkomo smogikų šaudymų į piketuotojus).

Nors Steigiamojo susirinkimo klausimas buvo išspręstas, tą patį sausį į Sankt Peterburgą grįžęs užsienio politikos reikalus kuruojantis komisaras Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940) kolegoms pranešė blogą naujieną.

Anot jo, Antrojo reicho (1871–1919) atstovai visai nenori nei proletariato revoliucijos, nei taikos be aneksijų ir kontribucijų. Vietoje to jie reikalauja (mainais į taiką) savo jau užimtų Rusijos imperijos žemių (dabartinių Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos valstybių teritorijų). Jeigu bolševikai atsisakys priimti šias sąlygas, vokiečiai ir jų sąjungininkai atnaujins puolimą.

Sandėrio sąlygos buvo itin prastos ir be galo įžūlios, tad Levas Davidovičius, net ir naiviai utopiškai nusiteikęs, nusprendė jas atmesti.

Kolegoms jis pasiūlė vilkinti derybas, laikantis „nei taikos, nei karo“ principo, mat bet kuriuo metu visoje Europoje galinti įvykti proletariato revoliucija, tačiau Iljičius fanatiškai užsispyręs tvirtino, kad būtina priimti net ir tokias sąlygas.

„Paklausykite! Vokietija dar tik laukiasi revoliucijos, o mums jau gimė visiškai sveikas kūdikis: kūdikis, kurio vardas – Socialistinė Revoliucija ir kurį, pradėję karą, mes nužudysime“, – kolegas auklėjo Vova (Centro komiteto protokolai 1917 m. rugpjūtis – 1918 m. vasaris).

Kol Sovnarkomo atstovai diskutavo ir vilkino laiką, Antrojo reicho politikai užmezgė ryšius su Ukrainos Liaudies Respublikos atstovais ir vasario18-ąją (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) pradėjo plataus masto puolimą, leidusį jiems užimti žemes nuo Juodosios iki Baltijos jūrų. Vos per kelias dienas jie užėmė nemažai dabartinių Estijos, Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybių žemių, tad netrukus iškilo reali grėsmė, kad vokiečiai gali pasiekti Sankt Peterburgą ir utilizuoti Sovnarkomo narius.

Dabar Antrasis reichas ir jo sąjungininkai galėjo reikalauti ne tik Lenkijos bei Baltijos kraštų, bet ir Ukrainos bei Suomijos, tad jau vasario 23 d. (nežinia, ar pagal Julijaus, ar Grigalijaus kalendorių) į posėdį susirinkę Centro komiteto nariai išgirdo žinią, kad jiems būtina iki kitos dienos septintos valandos ryto priimti vokiečių ir jų sąjungininkų sąlygas.

„Jei jūs su jomis nesutiksite, paskelbsite mirties nuosprendį sovietų valdžiai ne vėliau nei po trijų savaičių“, – perspėjo Iljičius (tie patys Centro komiteto protokolai).

Oponentai pradėjo kalbėti apie jo pašalinimą iš Sovnarkomo, tačiau Iljičius galiausiai pareiškė pats iš ten pasitrauksiąs ir pradėsiąs savarankišką kampaniją dėl separatinės taikos.

1918 m. kovo 3 d. bolševikų ir Antrojo reicho, Austrijos–Vengrijos imperijos, Bulgarijos ir Osmanų imperijos atstovai sudarė sutartį, dėl kurios vokiečių ir jų sąjungininkų rankose atsidūrė pusė Rusijos imperijos pramonės ir žemės ūkio išteklių bei trečdalis gyventojų.

Atlikti šią gėdingą užduotį buvo patikėta Grigorijui Jakovlevičiui (1888–1939), visuomenėje labiau žinomam Sokolnikovo pavarde. Iljičius nenorėjo, kad toks kontroversiškas susitarimas tiesiogiai suterštų jo reputaciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

liaudies komisarų sovietas

liaudies komisarų sovietas portretas
arba soviet narodnyx komisarov arba lieudies komisarų taryba. Niekas gi nerašo - lienočka politinė prostitūtka. Toliau skaityti nėra ką.

iškalbingas jis,

iškalbingas jis, portretas
kap devyni pederasaa
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Kandidatai pasityčiojo iš žmonių
    Kandidatai pasityčiojo iš žmonių

    Daugelis dabar aptarinėja rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Vieni džiaugiasi jais, kiti gal liūdi, treti išvis nusivylė. Tačiau labiausiai rinkėjus ir šįsyk nuvylė mūsų politikai, turbūt jau iš anksto planavę, kaip gr...

    3
  • Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?
    Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?

    Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiška...

    25
  • Kuri bacila pavojingesnė?
    Kuri bacila pavojingesnė?

    Reaguodami į Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus kai kurie net ir Lietuvoje neįstengia paslėpti lengvos isterijos. Girdi, siaubas, senąjį pasaulį ima krėsti dešinioji karštinė! Tik ar iš tiesų grėsmė slypi ten, kur dažn...

    4
  • Ką ir vėl pasakys Afonia?
    Ką ir vėl pasakys Afonia?

    Štai ir degradavome iki to, kad jau ir egzamino užduotys abiturientams pateikiamos su klaidomis. ...

    8
  • Š. Vaitkus: palangiškiai pasakė, kad neišleis, ir neišleido
    Š. Vaitkus: palangiškiai pasakė, kad neišleis, ir neišleido

    Kaip žinia, šįsyk Europos Parlamento (EP) rinkimuose, kurie sekmadienį vyko visoje Europos Sąjungoje (ES), mūsų šalies piliečiai nebuvo labai aktyvūs. Prie balsadėžių atėjo tik 28, 94 proc. Lietuvos rinkėjų. Palangoje balsuotojų ak...

    5
  • Teismo sprendimas: Palanga turi būti labiau pakanti alkoholio pilstytojams ir jų „laisvei“
    Teismo sprendimas: Palanga turi būti labiau pakanti alkoholio pilstytojams ir jų „laisvei“

    Teismo sprendimai, kaip sakoma, nekvestionuojami, ypač, jei jie būna su prierašu „neskundžiamas“. Patinka mums ar ne, bet privalome juos vykdyti. ...

    1
  • Vovos žinutė penziečiams
    Vovos žinutė penziečiams

    Beveik visą savo gyvenimą Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) svajojo pakeisti pasaulį. ...

    5
  • Sirgalių noras
    Sirgalių noras

    Vėl birželis ir vėl Lietuvos krepšinio lyderiai kuria įspūdingą spektaklį. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ dėl LKL čempionų titulų lupasi taip, kad pradeda priminti kadaise pasigėrėjimą kėlusias dviejų lietu...

  • Ar Kaune iškils paminklas Prezidentui A. Brazauskui?
    Ar Kaune iškils paminklas Prezidentui A. Brazauskui?

    Puiki mintis statyti paminklą prezidentui Algirdui Brazauskui Kaune šalia kitų mūsų valstybės vadovų. ...

    35
  • ECB ir palūkanos: kai vietoje šaliko gauni kaklaraištį
    ECB ir palūkanos: kai vietoje šaliko gauni kaklaraištį

    Vakar EuroposCentrinis Bankas sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3,75 procento. Ilgus mėnesius nekantriai laukėme, prognozavome, tikėjome, kad d uotas startas bazinių palūkanų mažinimui įkvėps gyvasties ekonomikoje, ypač invest...

    1
Daugiau straipsnių