Šiemet žlugo jau ketvirta iniciatyva surengti referendumą – šįkart dėl pačios referendumo procedūros supaprastinimo (siekta nustatyti, kad referendumui inicijuoti reikia surinkti ne 300 tūkst., bet 100 tūkst. piliečių parašų), taip pat dėl galimybės piliečiams referendumu paleisti Seimą.

Šįkart referendumo iniciatoriai surinko mažiau kaip 50 tūkst. parašų – tik šeštadalį viso reikiamo skaičiaus.

Komentuodami šią žinią daugelis interneto portalo kaunodiena.lt skaitytojų piktinosi, kad Lietuvoje taip aukštai iškelta referendumo surengimo kartelė. Esą smarkiai sumažėjus gyventojų skaičiui jau nebeįmanoma arba labai sunku surinkti 300 tūkst. parašų referendumui inicijuoti.

Referendumo įstatymo rengėjai pasirūpino, kad piliečių iniciatyva rengiami referendumai neįvyktų. Įvyksta tik tie, kuriais suinteresuoti valdantieji, pavyzdžiui, referendumas dėl stojimo į ES. Visuomenininkai neturi lėšų, negali pasamdyti žmonių, kurie atliktų milžinišką parašų rinkimo darbą. Reikalingų surinkti parašų skaičius nerealus. Užtektų 50 tūkst. Reikalavimas turėti asmenybę patvirtinantį dokumentą taip pat sukelia keblumų. Valdžioje esantys visokiais būdais niekina referendumų svarbą. Valdžiai referendumų nereikia, nes jie nori daryti ką nori, kaip nori ir kada nori. Piliečių balsas jai neįdomus ir kiša pagalius jiems į ratus.

300 tūkst. parašų yra labai daug ir Lietuvos sąlygomis gal net absurdiškas skaičius. Bet iš esmės tai yra gerai, nes neatsiranda įvairių iniciatorių, kurie "balamutintų" piliečiams protus. Gerai, kad nemažina reikalingų parašų skaičiaus. Nes tada kiekvienas kvailys vis organizuotų referendumus visokiausiais klausimais. Matyt, jau atsikando tie vadinamieji referendumų iniciatoriai, todėl pabus ramu bent metus kitus be referendumų.

Viskas gerai, nes jeigu sumažintų būtinų referendumui parašų skaičių, visokie marginalai pradėtų keisti Konstituciją kaip kokiam nors pageidavimų koncerte.

Tikriausiai jau nebeturim 3 mln. gyventojų, todėl beveik neįmanoma, kad pasirašytų kas dešimtas, įskaitant naujagimius, ligonius, kalinius ir t. t. Nesurinkus parašų šio įstatymo pakeisti taip pat neįmanoma. Vadinasi, mes Lietuvoje neturim konstitucinės teisės rengti referendumą. O tai reiškia, kad piliečiai neturi jokių teisių.

Nemoka jie rinkti parašų. Nemoka tinkamai organizuoti darbo. Nori be agitacijos ir pastangų tai padaryti. O tai yra didelis darbas, reikalaujantis viską suplanuoti, informuoti žmones, kad jie aktyviai dalyvautų.

Tokia yra Lietuvos visuomenės būsena – abejingumas viskam, kas supa, abejingumas pilietinei visuomenei, politikai, iššūkiams, kovai už savo teises. Ir nėra ko džiaugtis tokiu ligoniu. Liūdna.