.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Baltijos šalių sprendimas iš Rusijos nebeįsileisti ne tik turistų, bet ir bėgančiųjų nuo mobilizacijos, išprovokavo naują geraisiais rusais save vadinančių asmenų pasipiktinimo bangą. Šįkart negirdėti tradicinių lyginimų su fašistais, prie kurių per „rusiškos brolybės pamokas“ Lietuvos didmiesčių kiemuose pripratome dar vaikystėje. Radosi naujų. Analizuodami Europos reakciją į mobilizaciją Rusijoje, jie unisonu prabilo apie mūsų šalių nebrandą. Girdi, trejetas Baltijos valstybių – tai jaunosios demokratijos. Skirtingai nei senosios demokratijos, jos nesupranta rusų padėties, nes neturi gilių pagarbos žmogaus teisėms tradicijų.
Kas pirmasis pasiūlė tokį paaiškinimą, jau ne taip ir svarbu. Svarbiau tai, kad jis keliauja iš lūpų į lūpas ir kaukia it pavojaus sirena: imperinio mąstymo genas nėra būdingas vien Kremliaus šutvei, rašistams ar ukrainiečių spintose fašistų ieškantiems okupantams. Jis ne tik Rusijos generalinio štabo rankomis skiria tautinėms mažumoms pražūtingas kvotas į naujuosius fronto mėsmalės batalionus, bet ir šmėžuoja kitais klausimais progresyvių publicistų tekstų paraštėse, Vakaruose seniai įsikūrusių verslininkų pasisakymuose. Jis įsakmiu liberaliųjų publicistų balsu aiškina Ukrainai, kad sutarčių nepasirašiusių, Bučoje nežudžiusių mobilizuotųjų likimas – jos rankose. Esą, jei Kijyvas sudarysiantis sąlygas masiškai pasiduoti rusams, karas pasibaigsiantis greičiau.
Jis įsakmiu liberaliosios stovyklos aktyvistų balsu aiškina Ukrainai, kad sutarčių nepasirašiusių, Bučoje nežudžiusių mobilizuotųjų likimas – jos rankose.
Kas tai? Prigimtinė imperinė nekaltybė? Visa tauta apsėsta didybės manijos, užkrėsta didybės magijos? Kolektyvinėse smegenyse yra akloji zona, todėl sunku suvokti, kad tik 143 mln. Rusijos piliečių yra atsakingi už tai, kas vyksta jiems priklausančiame 17 mln. kv. km plote?
Perfrazuojant neseniai Indijos premjero Vladimirui Putinui pasakytus žodžius, šiandien – ne laikas ne tik karui, bet ir kolonializmo manijai. Užuot matavę kitų šalių brandos lygį ir rusofilijos laipsnį, demokratijos apskritai nepažinusios šalies atstovams vertėtų sėsti prie istorijos knygų. Jose labai aiškiai parašyta, kas atsitinka, kai per plačiai atveriame savo rytines sienas. Ir, beje, kad, skirtingai nei Rusijoje, Lietuvos žemėse demokratijos – kaip ir tolerancijos – tradicijos matuojamos šimtmečiais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL ketvirtfinalis: Vilniaus ...
-
LKL ketvirfinalis: Vilniaus ...
-
Baltijos Ministrų Tarybos min...
-
G. Jeglinsko porinkiminė spau...
-
A. Mazuronio porinkiminė spau...
-
D. Žalimo spaudos konferencij...
-
E. Vaitkaus porinkiminė spaud...
-
Porinkiminė Remigijaus Žemai...
-
G. Nausėdos porinkiminė spau...
-
I. Vėgėlės porinkiminė spa...
-
Aikštei reikia konkretumo3Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...