Kijevas: Ukrainos kariuomenė nesusijusi su katastrofa

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) atstovas penktadienį paneigė, kad Kijevo vyriausybinės pajėgos kaip nors susijusios su ankstesnę dieną įvykusiu Malaizijos keleivinio lėktuvo „Boeing 777“ sudužimu rytinėje Donecko srityje.

„Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvų Ukrainos oro erdvėje nebuvo. Lėktuvas „Boing 777“ buvo už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų antžeminių priešlėktuvinės gynybos priemonių pasiekiamumo ribų, – NSGT atstovas Andrijus Lysenka sakė per spaudos konferenciją.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nevykdė jokių operacijų, siekiant numušti oro taikinius.

„Atlikta Ukrainos teritorijoje esančių zenitinių raketų kompleksų ir zenitinių valdomų raketų inventorizacija – visos raketos rastos“, – pridūrė A.Lysenka.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad Malaizijos lainerio skrydžio maršrutas ir jo sudužimo zona patenka į dviejų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ilgojo nuotolio zenitinių raketų baterijų S-200 ir vidutinio nuotolio zenitinių raketų komplekso „Buk М1“ trijų baterijų aprėpiamą zoną.

Ministerija pridūrė, kad Rusijos kariškiai liepos 17 dieną fiksavo komplekso „Buk M1“ radiolokatorių stoties RLS-9S18 „Kupol“ signalus, kurių šaltinis buvo netoli Stylos gyvenvietės už 30 kilometrų į pietus nuo Donecko.

Rusija teigia užfiksavusi Ukrainos zenitinių raketų komplekso radaro signalus 

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad užfiksavo Ukrainos vyriausybės pajėgų zenitinių raketų komplekso „Buk“ radarų signalus ketvirtadienį, kai virš rytų Ukrainos buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas, nurodė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Ministerija pažymėjo, kad Rusijos kariškiai liepos 17 dieną fiksavo raketų komplekso „Buk M1“ radiolokatorių stoties RLS-9S18 „Kupol“ signalus, kurių šaltinis buvo netoli Stylos gyvenvietės už 30 kilometrų į pietus nuo Donecko.

Gynybos ministerija nurodė, kad „Buk“ sistema leidžia keistis informacija apie oro taikinius tarp vieno diviziono raketų baterijų, todėl raketos galėjo būti paleisto iš visų baterijų, dislokuotų prie Avdijivkos miesto (už 8 kilometrų į šiaurę nuo Donecko) arba Hruzko-Zorianskės kaime, esančiame už 25 kilometrų į rytus nuo Donecko.

A. Merkel: prorusiški sukilėliai Ukrainoje yra gerai ginkluoti

Rusija turi prisiimti atsakomybę už taikos proceso pažangą Ukrainoje, kur būtinos paliaubos, kad būtų galima ištirti netoli Rusijos sienos įvykusio Malaizijos keleivinio lainerio katastrofą, penktadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vakarai dėl Ukrainos neturi alternatyvos - tik siekti dialogo su Vladimiru Putinu, sakė A.Merkel per spaudos konferenciją Berlyne, pridūrusi, kad kol kas anksti priimti kokius nors sprendimus dėl griežtesnių sankcijų įvedimo Rusijai.

Esama daugybės ženklų, kad „Malaysian Airlines“ laineris „Boeing 777“ buvo numuštas, ir šio įvykio kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, o nepriklausomas tyrimas turi būti pradėtas kiek įmanoma greičiau, pabrėžė kanclerė.

„Šie įvykiai dar kartą mums parodė, jog reikalingas politinis sprendimas, o visų svarbiausia yra tai, kad Rusija atsakinga už tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje“, - sakė A.Merkel.

Visi 298 „Boeing 777“ keleiviai ir įgulos nariai žuvo per šią tragediją, kuri, kaip manoma, įvyko į lėktuvą pataikius raketai. Ši katastrofa gali tapti lūžio tašku krizėje tarp Rusijos ir Vakarų, kuri yra rimčiausia nuo Šaltojo karo laikų.

Katastrofa įvyko kita dieną po to, kai Europos Sąjungos lyderiai sugriežtino sankcijas Maskvai, sutarę imtis baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos bendroves, kurios prisidėjo prie veiksmų destabilizuojant situaciją Ukrainoje, ir blokavę naujų paskolų skyrimą Rusijai per du daugiašalius skolintojus - ES Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką.

A.Merkel išsakė „labai aiškų raginimą Rusijos prezidentui (Vladimirui Putinui) ir vyriausybei prisidėti prie politinio sprendinio suradimo“.

Kanclerė spaudos konferencijoje taip pat pažymėjo, kad prorusiški separatistai Ukrainoje yra gerai ginkluoti ir kad kai kurie jų ginklai tikriausiai atkeliavo per sieną iš Rusijos.

„Tikrai separatistai yra gerai ginkluoti ir yra daug požymių, kad kai kurie šių ginklų atkeliavo per sieną iš Rusijos, – sakė ji. - Todėl pasienio režimas mums yra nepaprastai svarbus“.

Vokietiją ir Rusiją sieja glaudūs prekybiniai ryšiai, ir pramonės šakų asociacijos ketvirtadienį išsakė susirūpinimą, kad verslo ryšiai su Rusija nukentės sugriežtinus sankcijas.

Tačiau po keleivinio orlaivio numušimo gali sustiprėti spaudimas imtis dar griežtesnių priemonių prieš Rusiją.

„Anksčiau mums atrodė, kad trečioji sankcijų fazė, ypač iš ES pusės, vargu ar įmanoma, ir niekas, ką anksčiau šią savaitę išgirdome iš Jungtinių Valstijų ar ES, to nepakeitė. Tačiau Malaizijos lainerio tragedija gali pakeisti situaciją“, - sakė Maskvoje įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Macro Advisory“ ekspertas Chrisas Weaferis (Krisas Viferis).

„Arba šis įvykis pastums Rusiją į didesnę saviizoliaciją reaguojant į visuotinę pasaulinę kritiką, kuri neišvengiama, jei kaltinimai pasitvirtins, arba jis žymės tam tikrą vieno iš pavojingiausių konflikto Rytų Ukrainoje etapų pabaigą ar pabaigos pradžią“, - sakė jis.

Rusijos žiniasklaidoje verda debatai

Rusijos žiniasklaidoje penktadienį įsiplieskė debatai, kas kaltas dėl Malaizijos keleivinio lainerio sudužimo separatistų kontroliuojamoje rytų Ukrainoje: vieni kanalai nedelsdami apkaltino Kijevą, o kiti laikėsi atsargesnės pozicijos.

Bulvarinis laikraštis „Tvoj den“ savo pirmajame puslapyje išspausdino didelę nuotrauką iš katastrofos vietos su užrašu: „Donecko Liaudies Respublikos valdžia teigia, kad lėktuvą sunaikino Ukrainos raketa „Buk“, turėdami omenyje Rusijos gamybos zenitinių raketų kompleksą.

Šis Kremliaus politiką palaikantis laikraštis citavo Donecko srityje veikiančių sukilėlių „saugumo tarybos“ narį Sergejų Kavtaradzę, kuris sakė, kad „remiantis mūsų informacija, tą lėktuvą numušė Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.

„Tvoj den“ žurnalistai buvo vieni iš pirmųjų, nuvykusių į katastrofos vietą. Laikraštis paskelbė nuotraukų, kuriose matomi ant žolės išdėlioti Malaizijos ir Olandijos piliečių pasai, taip pat lėktuvo nuolaužos, tarp kurių matėsi žmonių palaikų dalys.

Rusijos vyriausybės poziciją taip pat palaikantis dienraštis „Izvestija“ žengė dar toliau, cituodamas sukilėlių pareiškimą, jog ta katastrofa buvo „Kijevo suplanuota provokacija“. Tame pranešime rytų Ukraina vadinama Naująja Rusija (Novorosija), kaip tą regioną vadina dalis separatistų.

„Izvestija“ citavo sukilėlių lyderius, tarp jų Aleksandrą Borodajų, kurie sakė, kad tą teritoriją kontroliuojantys kovotojai neturėjo sudėtingų ginkluotės kompleksų, tokių kaip „Buk“.

„Apsvarstykite patys, kas galėjo tai padaryti? Sukilėliai neturi ginklų, kuriais būtų galima numušti lėktuvą tokiame aukštyje. Tačiau Kijevas jų turi“, – sakė separatistų judėjimo „Naujosios Rusijos liaudies frontas“ bendrapirmininkis Konstantinas Dolgovas.

Ukrainos karybos ekspertas Ihoris Levčenka sakė Rusijos verslo dienraščiui „Kommersant“, jog keli Kijevo vyriausybinių pajėgų kompleksai „Buk“ iš tikrųjų buvo konflikto zonoje, tačiau „jie tikrai nebūtų panaudoti prieš tokį taikinį kaip keleivinis laineris“.

Vienas neįvardytos NATO šalies diplomatas aiškino „Kommersant“, kad Vakarų šalių pareigūnai „linksta prie versijos, jog sukilėliai numušė tą lėktuvą, remiantis netiesioginiais įrodymais“, cituodamas vieną sukilėlių lyderio pranešimą ir separatistų paskelbtą žinią, jog jie užėmė Ukrainos kariuomenės postą, kuriame buvo „Buk“ raketų sistemų.

Diplomatas leido suprasti, jog jeigu būtų įrodyta, kad sukilėliai numušė Malaizijos lėktuvą, „kaltė dėl to, kas nutiko, taip pat teks Rusijai“, rašo „Kommersant“.

Kai kurie žiniasklaidos kanalai klausė, kodėl civiliniam lėktuvui apskritai buvo leista skristi virš konflikto zonos.

„Kommersant“ citavo civilinės aviacijos šaltinius, kurie sakė, kad skraidyti virš rytų Ukrainos yra „beatodairiška“ – netgi 10 km aukštyje. Pasak jų, Ukraina turėjo uždrausti skrydžius virš to regiono.

„Lieka neaišku, kaip „Boeing 777“ atsidūrė virš konflikto zonos ir kodėl oro dispečeriai neužkirto kelio potencialiai pavojingai padėčiai“, – rašo vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“.

Kaltininkai turėtų stoti prieš Hagos tribunolą, sako Ukrainos premjeras

Ukrainos premjeras penktadienį sakė, jog prorusiškų separatistų sukilėliai, kurie, kaip mano Kijevas, numušė keleivinį Malaizijos lėktuvą su 298 žmonėmis, turėtų stoti prieš tarptautinį tribunolą Hagoje.

„Siaubinga vakar dienos tragedija paveikė mūsų gyvenimus. Rusai nuėjo per toli“, – sakė premjeras Arsenijus Jaceniukas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Tai tarptautinis nusikaltimas, už kurį jie turėtų stoti prieš tarptautinį tribunolą Hagoje“, – pridūrė jis.

„Malaysia Airlines“ mėgina organizuoti saugią prieigą prie katastrofos vietos

Malaizijos oro bendrovė „Malaysia Airlines“ per jos lėktuvo katastrofą žuvusių žmonių artimiesiems mėgina organizuoti saugią prieigą prie nelaimės rajono Rytų Ukrainoje, kur ketvirtadienį nukritus „Boeing 777“, žuvo visi 298 jo keleiviai ir įgulos nariai, penktadienį pranešė Amsterdamo oro uosto atstovė spaudai.

„Artimieji, keli šimtai žmonių, šiuo metu yra apgyvendinti viešbutyje Schipholio oro uoste“, - sakė atstovė spaudai.

Ketvirtadienį oro bendrovės atstovas, atsakingas už skrydžius Europoje, pranešė, kad į Amsterdamą bus nusiųstas lėktuvas „Boeing 747“, kuris aukų artimuosius nuskraidins į Ukrainos sostinę Kijevą.

Ukrainiečių pareigūnai skundėsi, kad prorusiški separatistai trukdo patekti į katastrofos rajoną.

Malaizijos transporto ministras Liowas Tiongas Lai (Liovas Tiongas Lajus) penktadienį sakė, kad jei Malaizijos lėktuvas Ukrainoje buvo numuštas, tai būtų „pasityčiojimas iš žmogiškojo padorumo“.

„Jei tai bus patvirtinta, tai prieštaraus tarptautinei teisei ir bus pasityčiojimas iš žmogiškojo padorumo“, – žurnalistams Kvala Lumpūre sakė ministras.

Jis taip pat nurodė, kad Malaizija sveikina raginimą atlikti nepriklausomą tyrimą dėl šios tragedijos.

Sukilėliai nebuvo užgrobę priešlėktuvinių raketų kompleksų, sako generalinis prokuroras

Neteisėtų ginkluotų grupuočių kovotojai nebuvo užgrobę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų turimų priešlėktuvinės gynybos sistemų Donecko srityje, ketvirtadienį pareiškė generalinis prokuroras Vitalijus Jarema, kai šalies rytiniame regione sudužo, kaip įtariama, raketa numuštas bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinis laineris.

„Po to, kai buvo numuštas keleivinis lėktuvas, kariškiai pranešė prezidentui, kad teroristai neturi mūsų raketų kompleksų „Buk“ ir S-300. Tokie ginklai nebuvo pagrobti“, – V.Jerema sakė internetiniam laikraščiui „Ukrainskaja pravda“ po Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio.

Anksčiau Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad per šalies rytuose vykdomą „antiteroristinę operaciją“ vyriausybinių ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kompleksai nebuvo naudojami, o aviakatastrofos momentu tame regione neskraidė jokie Ukrainos naikintuvai.

„Ukrainos gynybos ministerija oficialiai praneša, kad (Malaizijos lainerio sudužimo momentu) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvų oro erdvėje nebuvo.

Lėktuvas „Boing 777“ buvo už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų antžeminių priešlėktuvinės gynybos priemonių pasiekiamumo ribų. Per antiterotoristinės operacijos laikotarpį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kompleksai nebuvo naudojami; nebuvo nei vieno valdomųjų zenitinių raketų paleidimo“.

Tuo tarpu naujienų agentūra „Interfax“ citavo „kompetentingą šaltinį“, kuris trečiadienį sakė, jog liepos 15 dieną į Donecko rajoną buvo perkeltas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kompleksų „Buk“ divizionas, remdamasis „objektyvios kontrolės rezultatais“.

Pasak jo, šiuo metu šiaurės rytiniame Charkovo mieste perdislokavimui ruošiama kita „Buk“ baterija.

„Interfax“ pašnekovas pažymėjo, kad didesniame negu 10 km aukštyje skraidantys lėktuvai gali būti numušti tik S-300 arba „Buk“ raketomis.

Jis pridūrė, kad rytų Ukrainoje veikiantys sukilėliai tokių ginklų „neturi ir negali turėti“.

Britų premjeras sušaukė skubų krizių komiteto posėdį

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) penktadienį sušaukė skubų krizių komiteto pasitarimą po Ukrainos rytuose įvykusios Malaizijos lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 298 žmonės.

„10 val. 30 min. (12 val. Lietuvos laiku) rengiamas „Cobra“ susitikimas“, - nurodė Dauning Strito atstovas spaudai, turėdamas galvoje vyriausybės nepaprastųjų padėčių komitetą.

Oro bendrovės „Malaysian Airlines“ laineris, skridęs reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, ketvirtadienį dingo iš radiolokatorių ekranų ir sudužo Rytų Ukrainoje, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais.

Pasak „Malaysian Airlines“, orlaiviu skrido devyni britai.

Ekspertai svarsto, ar lainerį galėjo numušti raketa

Jeigu Ukrainoje ketvirtadienį nukritęs Malaizijos keleivinis laineris buvo numuštas, kaip teigia Kijevas, karybos analitikai nurodo, kad veikiausiai į tą lėktuvą buvo paleista vidutinio nuotolio raketa.

Pasak ekspertų, vidutinio nuotolio raketa „žemė–oras“ neabejotinai galėtų numušti lėktuvą, kuris, kaip pranešama, skrido apie 10 km aukštyje.

Tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos turi įvairių modifikacijų raketų „žemė–oras“ kompleksų „Buk“, apginkluotų raketomis SA-11 ir SA-17, kurios gali smogti taikiniams, skrendantiems iki 25 kilometrų aukštyje.

Pagal NATO terminologiją, kompleksai „Buk“ turi kodinį pavadinimą „Gadfly“ („Sparva“).

Pastarosiomis savaitėmis rytų Ukrainoje buvo numušti keli vyriausybinių pajėgų lėktuvai, veikiausiai naudojant nešiojamuosius zenitinių raketų kompleksus (PZRK), tačiau tiems orlaiviams buvo smogta, kai jie skrisdavo daug mažesniame aukštyje, sako analitikai.

„Trumpojo nuotolio nuo peties paleidžiami ginklai susiję su kelių orlaivių praradimu per kelias pastarąsias dienas ... tačiau jie negalėtų pasiekti daugiau nei 30 tūkst. pėdų (apie 10 km) aukščio“, – nurodė gynybos analitinio centro „IHS Jane's“ vyresnysis ekspertas Edwardas Huntas (Edvardas Hantas).

„Tai turėjo būti raketa, pasižyminti tam tikromis galimybėmis“, – E.Huntas sakė naujienų agentūrai AFP.

Pagal kitą scenarijų keleivinis laineris galėjo būti numuštas „oras–oras“ tipo raketa, paleista iš naikintuvo, tačiau nėra jokios informacijos, kad tuo metu tame regione būtų skraidę kokie nors karo lėktuvai.

„Buk“ raketų kompleksai yra plačiai naudojami, o prieš prasidedant konfliktui Ukrainoje vyriausybės pajėgos turėjo 6–8 tokias baterijas, aiškino E.Huntas.

Rusija savo arsenale tokių kompleksų turi daug daugiau, taip pat pažangesnių oro erdvės gynybos sistemų, tokių kaip S-300 ir S-400, tačiau neaišku, ar tokios sistemos buvo naudojamos Ukrainoje arba jos kaimynystėje.

S-400 laikomas pažangiausiu Rusijos gamybos zenitinių raketų kompleksu, o jų baterijos, kaip manoma yra dislokuotos aplink Maskvą ir keliose kitose vietose.

Būtų logiška manyti, kad Rusijos šarvuotieji batalionai, dislokuoti netoli sienos su Ukrainai, turi „Buk“ baterijų, juolab kad Maskva yra nurodžiusi, jog tie daliniai dalyvauja „pratybose“, sako analitikai.

Tačiau tas sistemas daug sunkiau valdyti negu PZRK, ir mažai tikėtina, kad prorusiški separatistai Ukrainoje galėtų patys naudoti „Buk“ baterijas.

„Jų paprastai nematoma sukilėlių arba separatistų pajėgose dėl tos pačios priežasties, kad juos valdyti reikia daug žmonių, kurie turi būti labai gerai apmokyti, taip pat reikalingos atsarginės dalys“, – aiškino E.Huntas.

„Buk“ yra mobiliosios sistemos, sumontuotos ant ratinių arba vikšrinių mašinų, pritaikytos numušti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, sraigtasparnius ir kitokius taikinius.

Šie kompleksai būdavo demonstruojami Maskvos Raudonojoje aikštėje per karinius paradus, o juos gaminti pradėta Sovietų Sąjungoje 8-ame dešimtmetyje.

Naujausių modifikacijų „Buk“ kompleksai gaminami Uljanovsko mieste veikiančioje gamykloje, priklausančioje valstybiniam gynybos pramonės koncernui „Almaz-Antej“, kuris tapo vienu iš naujausių JAV sankcijų Rusijai taikinių.

Kaip pranešama „Buk“ raketų sistemų taip pat buvo pastebėta Sirijoje. Rusija tiekė tas sistemas Damaskui pastaraisiais metais.

V. Putinas ragina atlikti nešališką tyrimą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamasis su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Rute), paragino atlikti „nuodugnų ir objektyvų“ tyrimą dėl Malaizijos lainerio katastrofos rytų Ukrainoje, penktadienį pranešė Kremlius.

„Rusijos valstybės vadovas pažymėjo, kad įvykusi tragedija eilinį kartą patvirtina aštriausios krizės Ukrainoje sparčiausio taikaus sureguliavimo būtinybę, taip pat pabrėžė, kad reikia nuodugniai ir objektyviai ištirti visas aviakatastrofos aplinkybes“, – sakoma Kremliaus pranešime.

„V.Putinas paprašė perduoti užuojautos ir palaikymo žodžius žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems, taip pat visai (Nyderlandų) Karalystės liaudžiai“, – pridūrė Kremlius.

Iš 298 tos katastrofos aukų 154 buvo Nyderlandų piliečiai.

Australijos premjeras: Rusijos reakcija yra „labai nepatenkinama“

Australijos premjeras Tony Abbottas (Tonis Abotas) penktadienį Rusijos atsaką į „Malaysian Airlines“ keleivinio lėktuvo numušimą Ukrainoje pavadino „labai, labai nepatenkinamu“.

„Turiu jums pasakyti, kad pradinis Rusijos ambasadoriaus atsakas buvo kaltinti dėl to Ukrainą, ir turiu pasakyti, kad tai labai, labai nepatenkinama“, – sakė jis ir pridūrė, kad ši tragedija buvo „ne nelaimingas atsitikimas, o nusikaltimas“.

Per ketvirtadienio lėktuvo katastrofą Rytų Ukrainoje žuvo ir 28 australai.

Malaizijos lėktuvo katastrofa nėra atsitiktinumas, sako keleivių artimieji

Dingusio Malaizijos reiso MH370 lėktuvo keleivių artimieji penktadienį kalba, kad kito „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofa Ukrainoje nėra atsitiktinumas, ir priduria, kad tai prideda svorio jų griežtai kritikai oro bendrovės atžvilgiu.

Reisu MH17 skridęs „Boeing 777-200“ su 298 keleiviais ir įgulos nariais, daugiausia – olandais, ketvirtadienį nukrito konflikto draskomoje Rytų Ukrainoje.

Kovo mėnesį dingusio lėktuvo keleivių giminaičiai ne kartą kaltino oro bendrovę ir Malaizijos vyriausybę neskelbiant informacijos ir įtartinai elgiantis per tyrimą.

Keleivio amerikiečio Philipo Woodo (Filipo Vudo) partnerė Sarah Bajc (Sara Baik) sakė, jog „tik laiko klausimas“, kada šią oro bendrovę ištiks nauja tragedija, nes „kai ligos simptomai ignoruojami, liga tvinksta“.

JAV pareigūnai sakė, kad reisu MH17 skridęs lėktuvas Rytų Ukrainoje buvo numuštas raketa „žemė-oras“. Lėktuvas galėjo tapti prorusiškų separatistų sukilimo tame regione auka.

„Dar vienas („Malaysia Airlines“) lėktuvas nukrito. Dar vienas 777... Yra per daug šių dviejų situacijų sutapimų, kad jų kaip nors nesietum, – sakoma S.Bajc elektroniniame laiške AFP. – Iš kur mums žinoti, kad panašus dalykas nenutiko (reiso) MH370 (lėktuvui)?“.

Reisu MH370 iš Kvala Lumpūro į Pekiną skridęs lėktuvas dingo kovo 8 dieną. Maždaug du trečdaliai iš 239 juo skridusių žmonių yra Kinijos piliečiai.

Tas „Boeing 777-400“, kaip manoma, nukrito Indijos vandenyno pietuose, bet plataus masto paieška kol kas nedavė jokių rezultatų, o nevilties ir pykčio apimtos keleivių šeimos įtaria informacijos slėpimą.

Lėktuvo keleivių kinų giminaičių grupės lyderis Stephenas Wangas (Stivenas Vangas) sakė, kad dėl naujos tragedijos jie labai užjaučia jos paliestus žmones.

„Tai, kad ta pati oro bendrovė gali patirti šiuos incidentus, labai liūdina“, – sakė S.Wangas, kurio 57 metų motina skrido kovą dingusiu lėktuvu.

Malaizijos pilietė Intan Maizura Othman (Intan Maizura Otman), kuri du mėnesiai po to, kai kovo mėnesį dingus minimam lėktuvui neteko vyro, taip pat – skrydžių palydovo, pagimdė vaiką, sakė, kad vis dar lieja ašaras – ir „dėl vyrelio“, ir dabar dėl draugų iš reisu MH17 skridusio lėktuvo.

„Kaip galit tikėtis, kad skraidysiu??? Galvoju, kad labai greitai pakabinsiu savo uniformą“, – „Twitter“ parašė ji.

„Malaysia Airlines“ ir šalies vyriausybė teisino lėktuvo maršrutą virš sukilėlių kontroliuojamos Rytų Ukrainos ir sakė, kad tarptautinės aviacijos administracijos tą maršrutą laikė saugiu.

Tačiau dvi pagrindinės Pietų Korėjos oro bendrovės, „Korean Air“ ir „Asiana“, taip pat – Australijos „Qantas“ nurodė, kad skrydžių maršrutus pakoregavo dar kovo pradžioje, kai Rusijos pajėgos įžengė į Krymą, išprovokuodamos kovas Ukrainoje.

Dviguba katastrofa temdo "Malaysia Airlines" išlikimo perspektyvas

Oro bendrovė "Malaysia Airlines", sukrėsta dviejų didžiulių tragedijų per keturių mėnesių laikotarpį, civilinės aviacijos pasaulyje tapo panaši į asbestą: toksiška visuomenei ir, anot ekspertų, nebegalinti pataisyti savo reputacijos.

"Malaysia Airlines" reiso MH17 lėktuvas, kuriame buvo 298 žmonės, nukrito rytų Ukrainoje, o Amerikos žvalgybos ekspertai įsitikinę, kad laineris buvo numuštas raketa "žemė-oras".

Keturiais mėnesiais anksčiau šios oro bendrovės lėktuvas, skraidinęs 239 žmones, dingo praėjus maždaug valandai po to, kai pakilo iš Kvala Lumpūro. Jokių to lainerio pėdsakų iki šiol nerasta, o šis faktas kelia didelį nerimą keleiviams ir aviacijos sektoriui.

"Negaliu sugalvoti, kaip jie galėtų išsigelbėti", - Kvala Lumpūre įsikūrusios finansų grupės "Maybank" aviacijos sektoriaus analitikas Mohshinas Azizas (Mohšinas Azizas).

"Tai skaudus smūgis įvaizdžiui, - pridūrė jis. - Tai didžiulis iššūkis. Labai sunku kovoti su neigiamu nusistatymu."

Dar prieš MH370 katastrofą valstybinė oro bendrovė "Malaysia Airlines" buvo pakliuvusi į sunkią finansinę padėtį. Sektoriuje, kuris yra žinomas kaip nuostolingas akcininkams ir nepateisinantis klientų lūkesčių, "Malaysia Airlines" seniai išsiskyrė savo daugelį metų trukusiais restruktūrizavimais ir nuostoliais.

MH370 katastrofa ir "Malaysia Airlines" bei vyriausybės nenoras teikti skaidrią informacija smarkiai pakenkė bendrovės reputacijai. Tačiau dabar buvusias prestižinės nacionalines avialinijas sukrėtė nauja neįsivaizduojama tragedija.

Prieš katastrofą Ukrainoje "Malaysia Airlines" patirdavo apie 1,6 mln. JAV dolerių (4,1 mln. litų) nuostolių per dieną, todėl šiai bendrovei neverta tikėtis "jokio stebuklo", pažymėjo Mohshinas Azizas. Dar prieš ketvirtadienį įvykusią tragediją jis prognozavo, kad bendrovė neturi galimybių išlikti ilgiau negu metus.

Penktadienį "Malaysia Airlines" akcijos nuvertėjo 11 procentų.

Kitaip negu MH370 katastrofa, dėl kurios laikoma atsakinga "Malaysia Airlines", antroji tragedija atrodo mažai priklausoma nuo bendrovės sprendimų.

Tačiau "Malaysia Airlines" gali sulaukti klausimų, kodėl jos lėktuvai toliau skraidė virš rytų Ukrainos - ginkluoto sukilimo prieš Kijevo centrinę vyriausybė židinio - kai dalis oro bendrovių pakeitė savo maršrutus, aplenkdamos tą šalį.

Aptikta antroji katastrofą patyrusio lėktuvo juodoji dėžė

Gelbėtojai penktadienį aptiko antrąjį Malaizijos oro linijų lėktuvo, kuris sudužo Ukrainos rytuose, savirašį prietaisą, iš įvykio vietos pranešė „Reuters“ fotoreporteris.

Regioną kontroliuojantys prorusiški separatistai ketvirtadienį po katastrofos taip pat pranešė suradę vieną orlaivio juodąją dėžę.

Oro bendrovės „Malaysian Airlines“ laineris, skridęs reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, ketvirtadienį dingo iš radiolokatorių ekranų ir sudužo Rytų Ukrainoje, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais. Lėktuvu skrido 298 žmonės.

JAV pareigūnai nurodė, kad į lėktuvą pataikė „žemė–oras“ tipo raketa, tačiau negalėjo pasakyti, kas surengė ataką ir iš kur.

Sukilėliai leis tyrėjams dirbti katastrofos vietoje, sako ESBO

Ukrainos prorusiški separatistai sutiko užtikrinti pagalbą tyrimui dėl Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos šalies rytuose ir užtikrins saugią prieigą tarptautiniams ekspertams, kurie bus pasiųsti į nelaimės vietą, penktadienį pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

Šios saugumo ir žmogaus teisių institucijos tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad Kontaktinė grupė, sudaryta iš Ukrainos, Rusijos ir ESBO aukšto rango pareigūnų, surengė vaizdo konferenciją su separatistais, kurie pažadėjo bendradarbiauti su Ukrainos pareigūnais, atliekant tą tyrimą.

Kijevas skundėsi, kad separatistai neleido Ukrainos pareigūnams patekti į katastrofos, per kurią žuvo visi 298 tuo lėktuvu skridę žmonės, vietą. Vėliau žiniasklaida citavo separatistų pranešimą, kad jie rado vieną iš lainerio juodųjų dėžių.

„Jie (separatistai) skubos tvarka uždarys katastrofos vietą ir leis vietos pareigūnams pradėti pasiruošimus palaikų išgabenimui“, – nurodė ESBO.

Pranešime sakoma, kad sukilėliai įsipareigojo užtikrinti saugią prieigą ir suteikė saugumo garantijas nacionalinei tyrimų komisijai, kurioje taip pat dirbs tarptautiniai tyrėjai, savo kontroliuojamoje teritorijoje.

Lėktuvas nukrito ketvirtadienį netoli Ukrainos sienos su Rusija, Donecko srityje, kurią nuo balandžio krečia sukilimas prieš centrinę Kijevo vyriausybę.

Vienas separatistų lyderis sakė, kad derybos su Kijevu dėl tyrimo tikriausiai bus tęsiamos penktadienį, pridūręs, kad svarstoma galimybę paskelbti 3–4 dienų paliaubas, siekiant paspartinti šį procesą.

Ukraina ir Rusija dėl šio incidento kaltino viena kitą. Jungtinės Valstijos pažymėjo, kad jis gali būtų susijęs su Rusijos teikiama karine pagalba sukilėliams, nors Maskva tokius kaltinimus griežtai neigia.

Baltieji rūmai išdėstė sąlygas katastrofos tyrimui

Jungtinės Valstijos paragino atlikti netrikdomą ir skubų tyrimą dėl incidento, per kurį vienas Malaizijos avialinijų lėktuvas tikriausiai buvo numuštas virš prorusiškų sukilėlių kontroliuojamos rytų Ukrainos, pabrėždamos, kad lainerio liekanos neturi būti perkeliamos iš katastrofos vietos.

Kalbėdamasi telefonu su provakarietišku Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Rute), JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pabrėžė būtinas sąlygas tos katastrofos tyrimui, kurį teks vykdyti besivystančio pilietinio karo sąlygomis.

Manoma, kad tarp žmonių, žuvusių per oro bendrovės „Malaysian Airlines“ lainerio katastrofą, buvo daugiau negu 150 Olandijos piliečių. JAV pareigūnai nurodė, kad į tą lėktuvą pataikė „žemė–oras“ tipo raketa, tačiau negalėjo pasakyti, kas surengė tą ataką ir iš kur.

Baltieji rūmai informavo, kad B.Obama sakė M.Rutte, jog Jungtinės Valstijos pasiruošusios suteikti „nedelsiamą pagalbą“, siekiant atlikti „skubų, nuodugnų, įtikinamą ir netrikdomą tarptautinį tyrimą“.

B.Obama ir M.Rutte taip pat pritarė, jog būtina nedelsiant užtikrinti prieigą tyrėjams teritorijoje, kurią kontroliuoja prorusiški separatistai, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sakė, kad Valstybės departamentas siekia nustatyti, ar tarp žuvusiųjų buvo amerikiečių, taip pat palaikė raginimus atlikti „įtikinamą“ tyrimą.

J.Kerry, kuris sakė esantis „pašiurpintas“ tos katastrofos, pažymėjo, jog Vašingtonas „pasiruošęs padėti įtikinamam tarptautiniam tyrimui bet kokiu įmanomu būdu“.

Malaizijos laineris sudužo kitą dieną po to, kai Vašingtonas sugriežtino sankcijas Maskvai, sakydamas, jog ji nepakankamai nuveikė, kad įtikintų Ukrainos separatistus sudėti ginklus arba kad sustabdytų ginklų bei atsargų srautą, plūstantį per abiejų šalių sieną ir stiprinantį sukilėlius, besikaunančius su Kijevo vyriausybės pajėgomis.

Ironiška, kad lėktuvas sudužo kovos veiksmų zonoje tuo metu, kai B.Obama telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, aiškindamas, kodėl Vašingtonas ėmėsi naujų priemonių, nukreiptų prieš Rusijos gynybos, finansų ir energetikos sektorius.

Anksčiau Baltieji rūmai citavo B.Obamos ir P.Porošenkos pokalbį, per kurį JAV lyderis perspėjo, kad lėktuvo, kuriuo skrido 298 žmonės, nuolaužos privalo likti incidento vietoje, kol bus atliktas „nuodugnus ir skaidrus“ tyrimas.

B.Obama patikino P.Porošenką, kad JAV ekspertai „nedelsiant suteiks visą įmanomą pagalbą“, siekiant nustatyti, kodėl nukrito tas lėktuvas.

„Prezidentai pabrėžė, kad visi įrodymai sudužimo vietoje privalo likti Ukrainos teritorijoje, kol tarptautiniai tyrėjai galės išanalizuoti visus šios tragedijos aspektus“, – nurodė Baltieji rūmai.

Iš tų dviejų Baltųjų rūmų pranešimų galima suprasti, kad JAV pareigūnai nuogąstauja, jog prorusiškos pajėgos gali prikišti rankas prie sudužusio lainerio, kad nuslėptų kaltės įrodymus.

B.Obama taip pat kalbėjosi telefonu su Malaizijos premjeru Najibu Razaku (Nadžibu Razaku), kurio šalis buvo sukrėsta jau antrosios nacionalinės oro bendrovės lėktuvo katastrofos per pastaruosius keturis mėnesius.

„Malaysia Airlines“ reiso MH370 lėktuvas dingo kovo 8 dieną ir, kaip manoma, sudužo atokioje Indijos vandenyno dalyje, tačiau jokių to lainerio pėdsakų iki šiol nerasta.

Kai kurie Azijos oro vežėjai dar kovą atsisakė skrydžių virš Ukrainos

Malaizijos lėktuvas, kuris ketvirtadienį buvo galimai numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainos rytuose, skrido oro erdve, skrydžių per kurią dalis Azijos oro vežėjų saugumo sumetimais atsisakė dar kovo pradžioje.

Dvi didžiausios Pietų Korėjos oro bendrovės - „Korean Air“ ir „Asiana“, taip pat Australijos „Qantas“ pranešė, kad jos visos pakeitė savo reisų maršrutus kovo pradžioje, kai Rusijos pajėgos įžengė į Krymą.

„Saugumo sumetimais liovėmės skraidę virš Ukrainos“, - nurodė „Asiana“ atstovė spaudai Lee Hyo-Min (Li Hjomin).

„Korean Air“ nukreipė skrydžius 250 km piečiau Ukrainos „dėl politinių neramumų tame regione“, naujienų agentūrai AFP sakė oro linijų atstovas.

„Qantas“ atstovė spaudai pranešė, kad iš Londono į Dubajų skraidydavę oro bendrovės lėktuvai kirsdavo Ukrainos oro erdvę, tačiau maršrutas buvo pakeistas „prieš kelis mėnesius“.

Malaizijos premjeras Najibas Razakas (Nadžibas Razakas), paklaustas, kodėl „Malaysia Airlines“ nesiėmė analogiškų atsargumo priemonių, penktadienį sakė, kad tarptautinės civilinės aviacijos žinybos laikė šį maršrutą saugiu.

„Orlaivio skrydžio maršrutą saugiu paskelbė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija. Ir tarptautinė oro transporto asociacija konstatavo, kad oro erdvei, kurią kirto lėktuvas, netaikyti suvaržymai“, - sakė jis.

Kiti Azijos oro vežėjai, tokie kaip Indonezijos „Garuda“, “Japan Airlines“ ir „All Nippon Airways“, nurodė, kad jų orlaiviai niekada neskraidė virš Ukrainos.

Šoko ištikti Nyderlandai gedi lėktuvo katastrofos aukų

Sielvarto prislėgti, verkiantys Malaizijos lėktuvo katastrofos aukų artimieji plūdo į Amsterdamo Schipholio oro uostą, šalLiai patyrus šoką dėl naujienų, kad 154 jos piliečiai buvo tame lėktuve, kuris, kaip manoma, Rytų Ukrainoje buvo numuštas.

Sutrikę aukų giminaičiai buvo nulydėti į vieną restoraną viršutiniame oro uosto pastato aukšte, apsaugotame nuo besirenkančių žurnalistų.

Vėliau gedintys giminaičiai sulipo į autobusus ir buvo kažkur išvežti.

„Malaysian Airlines“ lėktuvas, skridęs reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, ketvirtadienį dingo iš radiolokatorių ekranų ir sudužo Rytų Ukrainoje, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais. Lėktuvu skrido 298 žmonės.

Prorusiški regiono separatistai ir pareigūnai Kijeve dėl šios lėktuvo katastrofos kaltina vieni kitus, nes manoma, kad lėktuvas buvo numuštas raketa „žemė-oras“.

Raudonos, baltos ir mėlynos spalvų Olandijos vėliavos šalyje ir jos ambasadose visame pasaulyje buvo nuleistos iki pusės stiebo.

„Esu labai nuliūdęs dėl šių siaubingų naujienų“, – sakoma karaliaus Willemo-Alexanderio (Vilemo Aleksanderio) pareiškime.

„Galvojame apie aukų šeimas, draugus ir kolegas, ir tuos, kurie dar nežino, ar koks nors jiems artimas žmogus buvo tame lėktuve“, – toliau sakoma jame.

Olandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) sakė, kad buvo „labai šokiruotas“ katastrofos, o teisingumo ministras Ivo Opsteltenas (Ivas Opsteltenas) pridūrė, kad matyti vaizdai „buvo siaubingi“.

„Malaysian Airlines“ viceprezidentas Huibas Gorteris trumpoje spaudos konferencijoje Schipholyje sakė, kad aukų giminaičiai lėktuvu bus nuskraidinti į katastrofos vietą Ukrainoje, jeigu norės vykti į tokią kelionę.

Kaip sakė JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), Malaizijos „Boeing 777“ susprogdino tai, kas, JAV gynybos pareigūnų nuomone, buvo raketa „žemė-oras“.

Korespondentai iš įvykio vietos Ukrainoje pranešė apie šiurpias scenas. Nebuvo jokių ženklų, kad kas nors būtų likęs gyvas.

Daugelį artimųjų pribloškė naujienos, kad jų giminaičiai ar draugai buvo tame Malaizijos lėktuve, kuris sudužo vos keturi mėnesiai po paslaptingo tos pačios oro bendrovės lėktuvo su 239 žmonėmis dingimo virš Indijos vandenyno.

„Tai negali būti tiesa!“ – „ Facebook“ parašė Alicia de Boer (Alisija de Bur), paaiškėjus, kad tame lėktuve buvo jos draugas Coras Panas (Koras Panas).

Tai antra pagal aukų olandų skaičių lėktuvo katastrofa – po siaubingos 1977 metų tragedijos, kai Tenerifėje sudužus dviem „Boeing 747” žuvo 238 Nyderlandų piliečiai.

Lėktuvu skrido apie 100 kovos su AIDS darbuotojų

Apie 100 žuvusiųjų per oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofą Ukrainoje buvo delegatai, vykę į Australijoje prasidėsiančią pasaulinę kovos su AIDS konferenciją, penktadienį buvo paskelbta nepatvirtintuose pranešimuose.

Dienraščiai „The Australian“ ir „Sydney Morning Herald“ nurodė, kad daugiau nei trečdalis iš beveik 300 tame lėktuve buvusių žmonių buvo AIDS tyrėjai, sveikatos apsaugos darbuotojai ir aktyvistai, vykę į Melburną.

„Sydney Morning Herald“ pridūrė, kad Sidnėjuje surengto tos konferencijos parengiamojo susitikimo dalyviams buvo pranešta, kad apie 100 jų kolegų buvo lėktuve, kuris sudužo – įskaitant buvusį Tarptautinės AIDS draugijos prezidentą Joepą Lange (Jupą Langę).

„The Australian“ pranešė, kad 20-osios tarptautinės AIDS konferencijos, turinčios sekmadienį prasidėti Melburne, delegatai bus informuoti, jog 108 jų kolegos ir jų šeimų nariai žuvo sudužus reiso MH17 lėktuvui.

Tarptautinė AIDS drauguja patvirtino, kad žuvo „tam tikras skaičius mūsų kolegų ir draugų“, tačiau nepateikė tikslesnių duomenų.

Paklausta, ar 108 konferencijos dalyviai buvo iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusiame laineryje, Tarptautinės AIDS draugijos prezidentė Francoise Barre-Sinoussi (Fransuaz Barė-Sinusi) sakė nesanti dėl to tikra.

„Mes neturime patvirtintų (skaičių)“, – pažymėjo ji.

Konferencijos organizatoriai Melburne teigė, kad šis susitikimas įvyks, nepaisant tragedijos.

Rytų Ukraina paskelbta neskraidymo zona

Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį paskelbė neramų šalies rytinį regioną neskraidymo zona, kai ten sudužo Malaizijos laineris, skraidinęs 295 žmones, pranešė Europos skrydžių saugumo valdyba „Eurocontrol“.

Europos ir JAV oro bendrovės pakeitė savo reisų maršrutus, kai Kijevas pranešė, jog oro bendrovės „Malaysia Airlines“ MH17 reiso lėktuvas buvo numuštas per „teroristų“ ataką, o vienas JAV pareigūnas nurodė, jog žvalgybos analitikai „tvirtai įsitikinę“, jog tas laineris buvo numuštas raketa „žemė-oras“.

„Sudužus tam lėktuvui, Ukrainos institucijos informavo „Eurocontrol“ apie uždaromus maršrutus nuo žemės iki neriboto (aukščio) rytų Ukrainoje, – sakoma pranešime. – Visų skrydžių planai, kuriuose naudojami tie maršrutai, dabar atmetami „Eurocontrol“. Tie maršrutai liks uždaryti iki atskiro pranešimo.“

Kaip rodo „Eurocontrol“ informacija, minėtas Malaizijos lėktuvas skrido vadinamajame 330-ajame ešelone, maždaug 10 kilometrų aukštyje, kai dingo iš radarų ekranų.

Prancūzijos jaunesnysis susisiekimo ministras Fredericas Cuvillier (Frederikas Kiuviljė) nurodė, kad šalies oro bendrovės turėtų „vengti Ukrainos oro erdvės, kol bus nustatytos šios katastrofos priežastys“.