J. V. Žukas apie visuotinį šaukimą: to reikia, nes gyvename pavojingoje aplinkoje

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad visuotinė privaloma karo tarnyba Lietuvoje gali būti įvesta jau per šią Seimo kadenciją – tai yra per artimiausius 3,5 metų. Kaip tai veiktų? Ar iš tiesų visuotinė privaloma karo tarnyba yra reikalinga? Apie tai – pokalbis su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku.

– Pone Karobli, kol svarstymai dar preliminarūs, galutinių sprendimų nėra, bet vis dėlto - kaip visa tai veiktų?

R. Karoblis: Vyriausybės programoje yra nuostata, kad svarstysime galimybes pereiti prie visuotinio šaukimo. Pirmas pasitarimas su premjeru dėl to jau įvyko, tarėmės, kaip realizuosime šią nuostatą. Turime pareigą paruošti modelius, alternatyvas, kaip turėtų atrodyti visuotinis šaukimas ir privaloma tarnyba. Taip pat turime spręsti, apie kokius skaičius kalbame ir kada tai turėtų vykti. Reali situacija ta, kad turime kalbėti apie tvarią kariuomenės, mūsų gynybos sistemos pagrindo, plėtrą. O pagrindas – profesionalų kariuomenė. Turime galvoti apie jos plėtrą tiek kokybės, tiek kiekybės prasme. Šauktiniai taip pat yra labai svarbu. Tai yra mokymasis ginti tėvynę – šventa konstitucinė pareiga. Taip pat svarbu ir rezervo ruošimas bei krašto apsaugos savanorių pajėgos. Visos sritys labai svarbios, privalome užtikrinti jų aprūpinimą. Jei kalbame apie visuotinę privalomąją tarnybą, turime visų pirma pagalvoti apie infrastruktūrą.

– Kitaip tariant, jei visuotinis šaukimas vyktų jau šiandien, visų 18–19 metų vaikinų nebūtų kur kviesti?

R. Karoblis: Taip. Jei kviestume visus, susidarytų apie 7 tūkstančiai šauktinių. Pernai buvo pašaukta 3 tūkstančiai, o šiemet – 3,5 tūkstančio. Tai yra riba ir nemažas iššūkis kariuomenei, nes šiemet bus ir sąjungininkų daugiau. Yra ribos ir kareivinių, ir gebėjimų apmokyti, ir poligonų, ir karininkų bei puskarininkių, kurie ruošia šauktinius.

– Pone Žukai, pažiūrėjus į demografines prognozes, 2020 metais Lietuvoje vidurines mokyklas baigs 21 tūkstantis jaunuolių, apie pusė jų – vaikinai. Ar po 3,5 metų kariuomenė gali būti pasiruošusi pašaukti apie 10 tūkstančių šauktinių?

J. V. Žukas: Tokio skaičiaus mes net nesvarstome. Pirmiausia reikia apsispręsti dėl amžiaus grupių. Pagal šiuo metu galiojančią nuostatą į kariuomenę gali ateiti 19–35 metų amžiaus asmenys, šauktinių amžius – nuo 19 iki 26 metų. Šiuo metu galiojantys įstatymai mums neleidžia šaukti studentų, taip pat tarnaujančiųjų kitose jėgos struktūrose. Yra nemažai sveikatos apribojimų. Jeigu niekas nesikeis, iš 10 tūkstančių baigusių vidurines gimnazijas ir mokyklas, po visų apribojimų liks panašus skaičius – 3,5 tūkstančio.

– Pone Karobli, kalbant apie visuotinį šaukimą, jokių apribojimų, išskyrus sveikatos problemas ar įsitikinimus, turbūt neturėtų būti? Ar studentas neturėtų ginti Tėvynės?

R. Karoblis: Manau, kad po mokyklos baigimo reikia baigti dar vieną mokyklą, kurioje išmokstama ginti Tėvynę. Kalbame apie kario paruošimą. Tai ne tarnavimas, tai ne spragų užkaišymas, jei nesurenkame profesionalios kriuomenės. Viso proceso metu, tai yra 9–11 mėnesių jaunuolis mokytųsi, o po to būtų rezerve. Tai yra normalus mokymosi procesas, kaip įgyvendinti šventą konstitucinę pareigą. Norime to ar ne, turime žiūrėti ir į atidėjimus. Jei asmuo studijuoja, galbūt jis galėtų eiti į jaunesniųjų vadų kursus, pasiruošti kaip rezervo karininkas arba galės atitarnauti kaip šauktinis. Kalbame apie keletą galimų modelių, kuriuos reikia paruošti ir pateikti politikams. 

– Pone Žukai, jei visuotinis šaukimas bus, ar jo nediskredituos išimtys?

J. V. Žukas: Manau, reikia ieškoti politinio susitarimo. Jei kalbame apie visuotinį šaukimą, reikia žiūrėti į ateitį ir galvoti, kaip galėtume tai pasiekti. Reikia keisti įstatymus, reikia politinių partijų susitarimo dėl finansavimo, dėl prioritetų išdėstymo. Dabar turime finansavimą, didelius projektus, orientuojamės į 2 procentus BVP krašto gynybai. Jei nuo rytojaus pradedame kalbėti apie visuotinį šaukimą, turime peržiūrėti prioritetus. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ričardas

Ričardas portretas
Jonai iš Kauno, ar jau persikrikštijai ? Keista. Jonas, Ona, jankis, Balsytė, kryžius, Ir visi „komentarai", ta rašliava apie Lietuvos valstybę. Kaip reikia nekęsti savo šalies, savo gimtinės, kad taip ją niekintumei. Gal šis žmogus neturėjo tėvų, gal jie buvo girtuokliai, gal neturėjo vaikystės, žmonių meilės, kad taip niršta ant viso pasaulio?..

Martynas

Martynas portretas
Kęstai, nenuskęsk...Kremliaus srutose. Esi neblogai įvaldęs antisovietinį kritikos leksikoną, bet savo siūlymais skleidi putinizmą. Kaip ir Putinas kritikuoji JAV, bet giri būsimą prezidentą Trampą. Niekini globalizmą, bet globaliai vystančio savo ekonomiką šalys klesti, o Kremliaus Rusija, uždara ekonomika (ir dėl sankcijų) stagnuoja. Atrodo, esi nekvailas, ne koks mokinukas, kuris nemoka užbaigti sakinio, bet tavo galva prikimšta propagandinio erzaco. Kas čia kaltas - ar auklėjimas, ar kremliškų kanalų įtaka? Kęstai, skęsti deržavos skleidžiamame chaose. Noriu nuoširdžiai patarti - stok už valstybę (ne už jos valdžias), kovok už savo kraštą, jos dorus žmones, nepasiduok putininkiškai propagandai.

Jotautas

Jotautas portretas
Siūlau vietoj privalomo tėvynės gynimo įvesti privalomą popso muzikos mokymąsi. Šauktinis išmoksta kurti savo dainoms eiles, parašo muzikėlę ir pats sudainuoja. Įsivaizduokit,- 3000 dainininkų-kompozitorių-poetų dalyvauja Auksiniame balse arba atrankoje į Euroviziją !!! Smarkiai pagerėja muzikinis Lietuvos lygis. Žinoma, laisvai įvažiuoja taikingieji tankai, kaip 1940 metais, o mes dainuojame: široka strana moja rodnaja...
VISI KOMENTARAI 41
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių