- Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad visuotinė privaloma karo tarnyba Lietuvoje gali būti įvesta jau per šią Seimo kadenciją – tai yra per artimiausius 3,5 metų. Kaip tai veiktų? Ar iš tiesų visuotinė privaloma karo tarnyba yra reikalinga? Apie tai – pokalbis su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku.
– Pone Karobli, kol svarstymai dar preliminarūs, galutinių sprendimų nėra, bet vis dėlto - kaip visa tai veiktų?
R. Karoblis: Vyriausybės programoje yra nuostata, kad svarstysime galimybes pereiti prie visuotinio šaukimo. Pirmas pasitarimas su premjeru dėl to jau įvyko, tarėmės, kaip realizuosime šią nuostatą. Turime pareigą paruošti modelius, alternatyvas, kaip turėtų atrodyti visuotinis šaukimas ir privaloma tarnyba. Taip pat turime spręsti, apie kokius skaičius kalbame ir kada tai turėtų vykti. Reali situacija ta, kad turime kalbėti apie tvarią kariuomenės, mūsų gynybos sistemos pagrindo, plėtrą. O pagrindas – profesionalų kariuomenė. Turime galvoti apie jos plėtrą tiek kokybės, tiek kiekybės prasme. Šauktiniai taip pat yra labai svarbu. Tai yra mokymasis ginti tėvynę – šventa konstitucinė pareiga. Taip pat svarbu ir rezervo ruošimas bei krašto apsaugos savanorių pajėgos. Visos sritys labai svarbios, privalome užtikrinti jų aprūpinimą. Jei kalbame apie visuotinę privalomąją tarnybą, turime visų pirma pagalvoti apie infrastruktūrą.
– Kitaip tariant, jei visuotinis šaukimas vyktų jau šiandien, visų 18–19 metų vaikinų nebūtų kur kviesti?
R. Karoblis: Taip. Jei kviestume visus, susidarytų apie 7 tūkstančiai šauktinių. Pernai buvo pašaukta 3 tūkstančiai, o šiemet – 3,5 tūkstančio. Tai yra riba ir nemažas iššūkis kariuomenei, nes šiemet bus ir sąjungininkų daugiau. Yra ribos ir kareivinių, ir gebėjimų apmokyti, ir poligonų, ir karininkų bei puskarininkių, kurie ruošia šauktinius.
– Pone Žukai, pažiūrėjus į demografines prognozes, 2020 metais Lietuvoje vidurines mokyklas baigs 21 tūkstantis jaunuolių, apie pusė jų – vaikinai. Ar po 3,5 metų kariuomenė gali būti pasiruošusi pašaukti apie 10 tūkstančių šauktinių?
J. V. Žukas: Tokio skaičiaus mes net nesvarstome. Pirmiausia reikia apsispręsti dėl amžiaus grupių. Pagal šiuo metu galiojančią nuostatą į kariuomenę gali ateiti 19–35 metų amžiaus asmenys, šauktinių amžius – nuo 19 iki 26 metų. Šiuo metu galiojantys įstatymai mums neleidžia šaukti studentų, taip pat tarnaujančiųjų kitose jėgos struktūrose. Yra nemažai sveikatos apribojimų. Jeigu niekas nesikeis, iš 10 tūkstančių baigusių vidurines gimnazijas ir mokyklas, po visų apribojimų liks panašus skaičius – 3,5 tūkstančio.
– Pone Karobli, kalbant apie visuotinį šaukimą, jokių apribojimų, išskyrus sveikatos problemas ar įsitikinimus, turbūt neturėtų būti? Ar studentas neturėtų ginti Tėvynės?
R. Karoblis: Manau, kad po mokyklos baigimo reikia baigti dar vieną mokyklą, kurioje išmokstama ginti Tėvynę. Kalbame apie kario paruošimą. Tai ne tarnavimas, tai ne spragų užkaišymas, jei nesurenkame profesionalios kriuomenės. Viso proceso metu, tai yra 9–11 mėnesių jaunuolis mokytųsi, o po to būtų rezerve. Tai yra normalus mokymosi procesas, kaip įgyvendinti šventą konstitucinę pareigą. Norime to ar ne, turime žiūrėti ir į atidėjimus. Jei asmuo studijuoja, galbūt jis galėtų eiti į jaunesniųjų vadų kursus, pasiruošti kaip rezervo karininkas arba galės atitarnauti kaip šauktinis. Kalbame apie keletą galimų modelių, kuriuos reikia paruošti ir pateikti politikams.
– Pone Žukai, jei visuotinis šaukimas bus, ar jo nediskredituos išimtys?
J. V. Žukas: Manau, reikia ieškoti politinio susitarimo. Jei kalbame apie visuotinį šaukimą, reikia žiūrėti į ateitį ir galvoti, kaip galėtume tai pasiekti. Reikia keisti įstatymus, reikia politinių partijų susitarimo dėl finansavimo, dėl prioritetų išdėstymo. Dabar turime finansavimą, didelius projektus, orientuojamės į 2 procentus BVP krašto gynybai. Jei nuo rytojaus pradedame kalbėti apie visuotinį šaukimą, turime peržiūrėti prioritetus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Lietuvių kūrėjo „Portalas“ Dubline ir Niujorke sukėlė chaosą: vieni mezgė ryšius, kiti krėtė pokštus
Benedikto Gylio futuristinė skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką (JAV) ir Dubliną (Airija...
-
Gąsdina vaikų patikra Kauno mokyklose: kaip kalėjime9
Tokių priemonių imamasi per pareigūnų patikras mokyklose pastebėjus, kad vaikai neretai atsineša šūsnį neleistinų daiktų, tarp kurių peiliukai, elektroninės cigaretės. Jeigu papildomos saugos priemonės pasiteisins bandomosiose mokykl...
-
Medikai galės neteikti paslaugų agresyviems pacientams: ar to užteks?
Seimas apsisprendė – nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Bet ar medikai jausis saugiau? Ar ši priemonė pakank...
-
NKSC: su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų nefiksuota
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) praneša savaitgalį nefiksavęs su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų. ...
-
Kaune kariai treniruosis vykdyti evakuaciją po masinės nelaimės3
Kauno fortuose ir Kauno klinikų teritorijoje pirmadienį rengiamos karinės pratybos, kuriose treniruosis karo inžinerijos specialistai, vyks masinės evakuacijos iš ligoninės treniruotė. ...
-
Pilietybės išsaugojimą labiausiai rėmė Neringos ir Pagėgių savivaldybių gyventojai
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui labiausiai pritaria Neringos, Pagėgių, Birštono ir Druskininkų gyventojai. ...
-
Migracijos departamentas skyrė baudas 300 asmenų, nepranešusių apie įgytą kitos valstybės pilietybę1
Pernai Migracijos departamentas nustatė 300 asmenų, įgijusių kitos šalies pilietybę ir apie tai nepranešusių Lietuvos institucijoms. Už tai jiems buvo pritaikyta Pilietybės įstatyme numatyta administracinė atsakomybė, sako Migracijos d...
-
VSAT: per parą į šalį neįleisti trys migrantai
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per praėjusią parą apgręžti trys neteisėtai sieną kirsti bandę migrantai, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai: keliai šalyje sausi, eismo sąlygos geros
Pagrindiniai šalies keliai yra sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...