J. V. Žukas apie visuotinį šaukimą: to reikia, nes gyvename pavojingoje aplinkoje

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad visuotinė privaloma karo tarnyba Lietuvoje gali būti įvesta jau per šią Seimo kadenciją – tai yra per artimiausius 3,5 metų. Kaip tai veiktų? Ar iš tiesų visuotinė privaloma karo tarnyba yra reikalinga? Apie tai – pokalbis su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku.

– Pone Karobli, kol svarstymai dar preliminarūs, galutinių sprendimų nėra, bet vis dėlto - kaip visa tai veiktų?

R. Karoblis: Vyriausybės programoje yra nuostata, kad svarstysime galimybes pereiti prie visuotinio šaukimo. Pirmas pasitarimas su premjeru dėl to jau įvyko, tarėmės, kaip realizuosime šią nuostatą. Turime pareigą paruošti modelius, alternatyvas, kaip turėtų atrodyti visuotinis šaukimas ir privaloma tarnyba. Taip pat turime spręsti, apie kokius skaičius kalbame ir kada tai turėtų vykti. Reali situacija ta, kad turime kalbėti apie tvarią kariuomenės, mūsų gynybos sistemos pagrindo, plėtrą. O pagrindas – profesionalų kariuomenė. Turime galvoti apie jos plėtrą tiek kokybės, tiek kiekybės prasme. Šauktiniai taip pat yra labai svarbu. Tai yra mokymasis ginti tėvynę – šventa konstitucinė pareiga. Taip pat svarbu ir rezervo ruošimas bei krašto apsaugos savanorių pajėgos. Visos sritys labai svarbios, privalome užtikrinti jų aprūpinimą. Jei kalbame apie visuotinę privalomąją tarnybą, turime visų pirma pagalvoti apie infrastruktūrą.

– Kitaip tariant, jei visuotinis šaukimas vyktų jau šiandien, visų 18–19 metų vaikinų nebūtų kur kviesti?

R. Karoblis: Taip. Jei kviestume visus, susidarytų apie 7 tūkstančiai šauktinių. Pernai buvo pašaukta 3 tūkstančiai, o šiemet – 3,5 tūkstančio. Tai yra riba ir nemažas iššūkis kariuomenei, nes šiemet bus ir sąjungininkų daugiau. Yra ribos ir kareivinių, ir gebėjimų apmokyti, ir poligonų, ir karininkų bei puskarininkių, kurie ruošia šauktinius.

– Pone Žukai, pažiūrėjus į demografines prognozes, 2020 metais Lietuvoje vidurines mokyklas baigs 21 tūkstantis jaunuolių, apie pusė jų – vaikinai. Ar po 3,5 metų kariuomenė gali būti pasiruošusi pašaukti apie 10 tūkstančių šauktinių?

J. V. Žukas: Tokio skaičiaus mes net nesvarstome. Pirmiausia reikia apsispręsti dėl amžiaus grupių. Pagal šiuo metu galiojančią nuostatą į kariuomenę gali ateiti 19–35 metų amžiaus asmenys, šauktinių amžius – nuo 19 iki 26 metų. Šiuo metu galiojantys įstatymai mums neleidžia šaukti studentų, taip pat tarnaujančiųjų kitose jėgos struktūrose. Yra nemažai sveikatos apribojimų. Jeigu niekas nesikeis, iš 10 tūkstančių baigusių vidurines gimnazijas ir mokyklas, po visų apribojimų liks panašus skaičius – 3,5 tūkstančio.

– Pone Karobli, kalbant apie visuotinį šaukimą, jokių apribojimų, išskyrus sveikatos problemas ar įsitikinimus, turbūt neturėtų būti? Ar studentas neturėtų ginti Tėvynės?

R. Karoblis: Manau, kad po mokyklos baigimo reikia baigti dar vieną mokyklą, kurioje išmokstama ginti Tėvynę. Kalbame apie kario paruošimą. Tai ne tarnavimas, tai ne spragų užkaišymas, jei nesurenkame profesionalios kriuomenės. Viso proceso metu, tai yra 9–11 mėnesių jaunuolis mokytųsi, o po to būtų rezerve. Tai yra normalus mokymosi procesas, kaip įgyvendinti šventą konstitucinę pareigą. Norime to ar ne, turime žiūrėti ir į atidėjimus. Jei asmuo studijuoja, galbūt jis galėtų eiti į jaunesniųjų vadų kursus, pasiruošti kaip rezervo karininkas arba galės atitarnauti kaip šauktinis. Kalbame apie keletą galimų modelių, kuriuos reikia paruošti ir pateikti politikams. 

– Pone Žukai, jei visuotinis šaukimas bus, ar jo nediskredituos išimtys?

J. V. Žukas: Manau, reikia ieškoti politinio susitarimo. Jei kalbame apie visuotinį šaukimą, reikia žiūrėti į ateitį ir galvoti, kaip galėtume tai pasiekti. Reikia keisti įstatymus, reikia politinių partijų susitarimo dėl finansavimo, dėl prioritetų išdėstymo. Dabar turime finansavimą, didelius projektus, orientuojamės į 2 procentus BVP krašto gynybai. Jei nuo rytojaus pradedame kalbėti apie visuotinį šaukimą, turime peržiūrėti prioritetus. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Tie naivūs žaidimai su šauktiniais mums saugumo neprideda. Atvirkščiai, atitraukia tautos jėgas nuo tikrų darbų. Kas gali išsaugoti kapitalizmą, kuris naikina mūsų pasaulį, kaitindamas Žemę? Politikai, kurie nebijo priversti verslą daryti tai, kas reikalinga visuomenei (Skverneli, visi žiūri į tave), turi sudaryti sąlygas, kad CO2 būtų išmetama į atmosferą mažiau, o jau išmestas CO2 būtų iš atmosferos šalinamas. Jei valstybės reguliuotojai priverstų pramonę, kuri negali pereiti prie elektros energijos, pvz., aviaciją, plastmasių ir kitų organinės chemijos produktų gamybą naudoti sintetinį kurą, o ne iškastinį, tai stipriai išaugtų CO2 poreikis, kuris yra reikalingas šioms kuro rūšims gaminti. Tokiu metodu vokiečiai gamino sintetinį kurą Antrojo pasaulino karo metu ir naudojo tą kurą lėktuvams, bombordavusiems Londoną ir kitas vietas pasaulyje, bei tankams, kurie riedėjo Lietuvos žemėje. Akivaizdu, kad šiuolaikinės pramonės šakos bandytų tam priešintis.

Kęstas

Kęstas portretas
Jei rinka nesuteiks paskatos, vyriausybės galėtų tai padaryti. Teisinga anglies dvideginio išmetimo kaina yra būtina. Jos nebuvimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas nebuvo panaudotas, kad sumažėtų iškastinio kuro gamyklų išmetamų teršalų kiekis; reikalingas komplektas gali dvigubai padidinti elektros energijos kainą, todėl neapsimoka nieko keisti, kol teršti aplinką anglies dvideginiu galima nemokamai (daugiau apie tai - čia). Lietuvos politikai yra labai agresyvūs ekonomikoje. Galima tą agresyvumą panaudoti taikiems tikslams, sukuriant šią naują, konkurencingą, Lietuvos pramonę, kuri eksportuotų jos prekes ir paslaugas po visą pasaulį. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

jcvd

jcvd portretas
o chak norisai ka tu cia darai
VISI KOMENTARAI 44
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių