- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius, rašoma „Sodros“ pranešime.
„Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo. Dėl karantino situacija išlieka sudėtinga, vis dėl to matome, kad dažnu atveju žmonėms neprireikia maksimalaus nedarbo išmokos mokėjimo laiko – devynių mėnesių – ir darbą jie susiranda greičiau – vidutiniškai per penkis mėnesius“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. Išmokos už kovą gyventojų sąskaitas pasieks nuo balandžio 20 d.
Kovo mėnesį nedarbo išmokoms „Sodra“ skyrė 28 mln. eurų, o išmokų gavėjų buvo 88 tūkstančiai. Vasarį 91,5 tūkstančiui gavėjų išmokėta 28,7 mln. eurų nedarbo išmokų, o sausį 90,5 tūkstančio žmonių gavo 28,3 mln. eurų nedarbo išmokų. Vidutinis nedarbo išmokos dydis – 350 eurų.
Priėmimų ir atleidimų balansas taip pat išlieka teigiamas. Šių metų sausį įsidarbinusių buvo 4,5 tūkstančio daugiau negu atleistųjų. Vasario mėnesį 3,9 tūkstančio žmonių daugiau priimta į darbą negu atleista.
Preliminariais kovo mėnesio duomenimis, kurie dar bus tikslinami, priimtų į darbą žmonių buvo 14,5 tūkstančio daugiau nei atleistų.
Ką daryti netekus darbo?
Jei netekote darbo, pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia jums bus suteiktas bedarbio statusas ir galėsite pateikti prašymą nedarbo išmokai skirti. Prašymą taip pat galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą www.sodra.lt/gyventojui.
Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, būsite apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikės kas mėnesį savarankiškai mokėti PSD įmokų. Jei nedirbsite ir neužsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio PSD įmokas privalėsite mokėti savarankiškai.
Nedarbo išmoka skiriama tiems žmonėms, kurie turi bedarbio statusą ir sukaupė pakankamą nedarbo socialinio draudimo stažą – dvylika mėnesių per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Kokio dydžio išmoką gausiu?
Nedarbo išmokos dydį sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintama. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2021 metais MMA siekia 642 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 149,39 eurų.
Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Pavyzdžiui, jei žmogus įsiregistruos Užimtumo tarnyboje šių metų balandžio mėnesį, bus vertinamos jo draudžiamosios pajamos, turėtos 2018 metų rugsėjo – 2021 metų vasario mėnesiais.
Nedarbo išmoka mokama devynis mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 459 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo ketvirto iki šešto mėnesio – 397 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 335 eurų išmoką.
Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Taigi, asmenims, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali nedarbo išmoka siekia 879 eurus.
Norėdami sužinoti, kokio dydžio nedarbo išmoka jums priklauso, pasinaudokite skaičiuokle https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/nedarbo_ismokos_skaiciuokle.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?9
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą1
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...