Nepaisant didelio neapibrėžtumo, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika stebino pozityviai, tačiau metų pabaigoje pasimatė jos išsikvėpimo ženklų, sako apklausti ekonomistai.
Slopindami infliaciją Europos centriniai bankai (ECB) mažina pinigų kiekį rinkoje. Ekonomistai prognozuoja, kad nors krizės ir nebus, bet teks veržtis diržus – užsitęsusiam „vakarėliui“ ateina galas. Kokios šių metų prognozės, LNK žurnalistas teiravosi „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico.
Oficialus nedarbas Lietuvoje per gruodį išaugo 0,6 procentinio punkto ir sausio 1-ąją siekė 8,9 proc., o per metus – palyginti su 2022 metų sausio 1 diena, – sumažėjo 1,3 punkto.
JAV naujų darbo vietų skaičius gruodį viršijo analitikų lūkesčius, o nedarbo lygis mažėjo, sakoma penktadienį paskelbtoje atidžiai stebimoje vyriausybės ataskaitoje, patvirtinusioje darbo rinkos atsparumą, nepaisant centrinio banko pastangų atvėsinti ekonomiką.
Registruotas nedarbas šalyje lapkritį nepakito – kaip ir prieš mėnesį, darbo neturintys žmonės sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba.
Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.
Nedarbas euro zonoje birželį išliko tokiame pat rekordiškai mažame lygyje kaip gegužę ir sudarė 6,6 proc., pirmadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) oficiali statistikos agentūra Eurostatas.