„Dar turime šitiek problemų su ta teritorija (kur yra pilies griuvėsiai), kad nereikia nė kalbėti apie atstatymą, ar naujos (pilies) statybas. Nepuoselėju tokių iliuzijų ir raginu visus to nedaryti. Reikia sutelkti pastangas į tai, ką galime padaryti“, – sakė A.Alichanovas, naujienų agentūros „Interfax“ žurnalistų paklaustas apie tolesnį karališkosios pilies griuvėsių likimą.

Karaliaučiaus pilį XIII amžiuje pradėjo statyti Kryžiuočių ordinas, o savo paskutinį pavidalą pilis įgavo XIX amžiaus viduryje. Antrojo pasaulinio karo metais pilis smarkiai nukentėjo britų aviacijai bombarduojant miestą ir per vėlesnį sovietų armijos šturmą. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pilies liekanos buvo visiškai nugriautos.

A.Alichanovas pažymėjo, kad per savo kadenciją jis linkęs imtis atstatyti Vrangelio bokštą ir dar daugiau kaip 60 paminklų, kurių būklė yra apgailėtina.

„Šioje eilėje – ir onkologinis centras, visa sveikatos apsauga. Manau, turime koncentruotis į tai“, – pridūrė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis A.Alichanovas.

Tačiau Karaliaučiuje jau seniai vyksta emocingi debatai dėl karališkosios pilies, prie kurios pamatų liekanas dabar kasinėja archeologai.

Pilies atstatymo šalininkai sako, kad tai būtų viešbučių, parduotuvių ir kultūros centras, be to, taip būtų suformuotas miesto centras, atkurtas jo istorinis vaizdas, sukurtas turizmo centras.

Priešininkai įrodinėja, kad šie pasiūlymai tėra pseudokultūrologinės spekuliacijos.

2010 metų pavasarį srities vyriausybė pareiškė, kad karališkosios pilies likimas bus nuspręstas per referendumą 2011 metų pavasarį, drauge su vietos valdžios rinkimais, tačiau tas sprendimas nebuvo įgyvendintas.

2015 metais regiono valdžia surengė tarptautinį architektūros ir miestų statybos konkursą „Miesto širdis“, kad būtų sukurta Karaliaučiaus istorinio centro – Karalių kalvos ir aplinkinės teritorijos – plėtros koncepcija. Per konkursą taip pat buvo svarstomos galimybės atstatyti pilį.

Dauguma architektų tada siūlė atstatyti pilies dalį, suteikiant jai stilizuotą pavidalą.