- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo 29 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bus įteiktos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos: atminimo ženklai „Auksinis scenos kryžius“ ir Boriso Dauguviečio auskaras.
Kultūros ministerijai buvo pateikta 80 pasiūlymų skirti Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijas.
Kandidatūras vertino devynių narių komisija: teatrologė Margarita Alper, baleto kritikė Skaidrė Baranskaja, šokio kritikė Goda Dapšytė, teatrologė Lina Klusaitė, muzikos kritikė Rasa Murauskaitė, teatrologas Martynas Petrikas, scenografė Jūratė Račinskaitė, teatro kritikė Ingrida Ragelskienė ir aktorius Remigijus Vilkaitis.
Skelbiami nominantai 2019 metais sukurtų Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms gauti:
Režisūra:
Oskaras Koršunovas už spektaklį „Liučė čiuožia“ (Oskaro Koršunovo teatras), Yana Ross už spektaklį „Vienos miško pasakos“ (Valstybinis jaunimo teatras), Jonas Vaitkus už spektaklį „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ (Lietuvos rusų dramos teatras).
Moters vaidmuo:
Taura Kvietinskaitė už Liučės vaidmenį spektaklyje „Liučė čiuožia“ (Oskaro Koršunovo teatras), Paulina Taujanskaitė už Marytės vaidmenį spektaklyje „Vienos miško pasakos“ (Valstybinis jaunimo teatras), Juliana Volodko už Jelenos Andrejevnos vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Lietuvos rusų dramos teatras).
Nepagrindinis moters vaidmuo
Aušra Pukelytė už Valerijos vaidmenį spektaklyje „Vienos miško pasakos“ (Valstybinis jaunimo teatras), Agnieška Ravdo už Monikos vaidmenį spektaklyje „Kelionė į Edeną“ (Juozo Miltinio dramos teatras), Dovilė Šilkaitytė už Eglės vaidmenį spektaklyje „Vienos miško pasakos“ (Valstybinis jaunimo teatras).
Vyro vaidmuo
Viačeslav Lukjanov už Ivano Petrovičiaus Voinickio vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Lietuvos rusų dramos teatras), Lukas Malinauskas už Felikso vaidmenį spektaklyje „Liučė čiuožia“ (Oskaro Koršunovo teatras), Valentin Novopolskij už Poeto-paprasto jaunuolio vaidmenį spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ (Lietuvos rusų dramos teatras).
Nepagrindinis vyro vaidmuo:
Sergejus Ivanovas už Oskaro vaidmenį spektaklyje „Vienos miško pasakos“ (Valstybinis jaunimo teatras), Irmantas Jankaitis už Valdo vaidmenį spektaklyje „Vienos miško pasakos“ (Valstybinis jaunimo teatras), Paulius Markevičius už Martyno vaidmenį spektaklyje „12 gramų į šiaurę“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Scenografija:
Jonas Arčikauskas už scenografiją spektakliui „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ (Lietuvos rusų dramos teatras), Barbora Šulniūtė už scenografiją spektakliui „12 gramų į šiaurę“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras), Robert Wilson už scenografiją operai „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Muzika spektakliui:
Rita Mačiliūnaitė už muziką šokio operai „Amžinybė ir viena diena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Marija Paškevičiūtė už muziką baletui „Dienos, minutės“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Aktorių grupė „Church on Wheels“ už muziką spektakliui „Pizdukas“ (teatro studija „Theaomai“).
Solistas:
Kristian Benedikt už Princo Kalafo vaidmenį operoje „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Rafailas Karpis už Pasakotojo, Gubernatoriaus, I Pono, Vanderdenduro vaidmenis operetėje „Kandidas“ ir Pango vaidmenį operoje „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Kostas Smoriginas už Tomskio vaidmenį operoje „Pikų dama“ (Vilniaus miesto opera).
Solistė:
Asmik Grigorian už Lizos vaidmenį operoje „Pikų dama“ (Vilniaus miesto opera), Agnė Stančikaitė už Liu vaidmenį operoje „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Jovita Vaškevičiūtė už Senosios Damos vaidmenį operetėje „Kandidas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Choreografija:
Palle Granhøj už šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Boléro-Extended“ (Šeiko šokio teatras), Martynas Rimeikis už baletus „Eglė žalčių karalienė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir „Dienos, minutės“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Agnija Šeiko už šokio ir muzikos spektaklį „Oneiro“ (Šeiko šokio teatras).
Šokėjas:
Jeronimas Krivickas už Veidrodžio vaidmenį šokio operoje „Amžinybė ir viena diena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Jonas Laucius už Tėvo vaidmenį šokio operoje „Amžinybė ir viena diena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Marius Pinigis už vaidmenį šokio spektaklyje „Perdegimas“ (šokio trupė „Nuepiko“).
Šokėja:
Olga Konošenko už Krikštamotės Frau Droselmajer vaidmenį balete „Spragtukas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras), Julija Stankevičiūtė už Moters vaidmenį balete „Dienos, minutės“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Eglės vaidmenį balete „Eglė žalčių karalienė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras), Viltė Švarplytė už vaidmenį šokio spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“ (Vyčio Jankausko šokio teatras).
Dramaturgija:
Ingrida Gerbutavičiūtė už šokio operos „Amžinybė ir viena diena“ dramaturgiją (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Rimantas Ribačiauskas už garso patirties Vilniaus gete „Glaistas“ dramaturgiją (Operomanija), Spektaklio „Sulėtintai“ kūrybinė grupė: Anna Smolar, Michał Buszewicz, Lora Kmieliauskaitė, Monika Bičiūnaitė, Gailė Butvilaitė, Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė, Gediminas Rimeika, Rytis Saladžius (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Spektaklis vaikams ir jaunimui:
Spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“ kūrybinė grupė: Jūratė Trimakaitė, Cerise Guyon, Thomas Demay, Felix Bataillou (Vilniaus teatras „Lėlė“), Šokio spektaklio-instaliacijos „Lumi“ choreografė Dalija Acin Thelander (Šeiko šokio teatras), Lėlių spektaklio „Namai“ kūrybinė grupė: Virginija Rimkaitė, Gintarė Radvilavičiūtė, Vytautas Kairys, Donatas Bielkauskas, Monika Verdenė Valkiūnaitė, Justina Kalnietytė (Klaipėdos lėlių teatras).
Metų patirtis:
Imersinio teatro spektaklio „Dėdė Vania“ režisierius Tadas Montrimas (Lietuvos rusų dramos teatras), Garso patirties Vilniaus gete „Glaistas“ kūrybinė grupė: Rimantas Ribačiauskas, Mantas Jančiauskas, Jūra Elena Šedytė, Andrius Šiurys, Robertas Dumpis, Ana Ablamonova (Operomanija), Šokio ir istorijos spektaklio-ekskursijos „Užpustyti“ kūrybinė grupė: Agnija Šeiko, Inga Kuznecova, Kristijonas Lučinskas, Benas Šarka, Edmundas Gylys, Vladimir Konstantinov, Karina Novikova, Donatas Bielkauskas, Larion Dyakov, Sondra Simana (Šeiko šokio teatras).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...