- Jolita Skinulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Centriniams bankams sumažinus bazines palūkanų normas, įspūdis, kad pasaulio vertybinių popierių rinkos atsigauna, buvo trumpas ir apgaulingas.
Nesustabdomas išpardavimas
"Turėjome aklą išpardavimą", - prekybą pasaulio vertybinių popierių rinkose apibūdino finansų analitikas Davidas Buikas.
"Vertybinių popierių pardavimas Tokijo ir Niujorko biržose nesustabdomas. Investuotojai apimti baimės", - pareiškė Yutaka Miura, bendrovės "Shinko Securities" vyresnysis strategas.
Įtampos nesumažino nei centrinių bankų apkarpytos palūkanų normos, nei šalių vyriausybių metami milijardai finansų rinkai atgaivinti. Dabar didžiausia investuotojų baimė - finansų krizės išprovokuotas pasaulio ekonomikos sulėtėjimas.
Niūrią prekybos vertybiniais popieriais pradžią Europoje vakar rytą pranašavo besibaigianti prekyba Azijoje. Užfiksuotas Japonijos indekso "Nikkei 225" kritimas buvo antras pagal dydį istorijoje ir siekė 11 proc. Iš viso per savaitę Tokijo biržoje siūlomų akcijų vertė smuko 24 proc. - tai du kartus daugiau nei per 1987-ųjų krizę. Australijos indeksas smuko 8,3 proc. JAV biržos indeksas "Dow Jones" krito 7,3 proc., tai žemiausias lygis nuo 2003-ųjų gegužės.
Viena pasekė Maskva
Penktadienį baiminantis dramatiško kritimo vėl buvo sustabdyta prekyba Rusijos biržose "Mitce" ir RTS. Nerimstant panikai Rusijos pavyzdžiu ima sekti ir kitos šalys. Po to, kai vos pradėjus penktadieninę prekybą akcijų kursai nusirito po 10 proc., keletui valandų buvo sustabdyta prekyba Austrijos biržoje. Vilniaus vertybinių popierių biržoje prekybą atsisakoma stabdyti, nors akcijos kilo vos vieną dieną. Ketvirtadienį daugiau nei 11,6 proc. į viršų šokęs indeksas "OMX Vilnius", penktadienį leidosi 5,63 proc., didžioji dalis akcijų pigo, o prekybos apyvarta vėl sumenko.
Jau prekybos pradžioje po beveik 10 proc. smuko Londono biržos indeksas FTSE, Paryžiaus CAC, Frankfurto XETRA DAX.
Tačiau smunkančios biržos ir ekonomikos sulėtėjimo baimė davė ir gerų rezultatų. Naftos kaina nusirito iki žemesnės nei 80 JAV dolerių už barelį ribos.
Pasaulio vadovai ieškos išeičių
Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas vakar dar kartą paragino ir kitų šalių vyriausybes aktyviau įsitraukti gelbėjant finansų sistemas ir bankus nuo griūties. "Dabar reikia, kad ir kitos šalys imtųsi panašių priemonių, kokių ėmėsi Didžioji Britanija, - pareiškė G.Brownas, kuris įsitikinęs šią savaitę paskelbto plano sėkme. - Visi priklauso nuo bankų, mes stengiamės padaryti taip, kad bankai galėtų veikti kaip iki šiol, teikti įprastines paslaugas, kad žmonių santaupos būtų saugios, būtų pakankamai lėšų verslui finansuoti."
Penktadienį Vašingtone ruoštasi Didžiojo septyneto valstybių finansų ministrų susitikimui, kuriame žadėta aptarti padėtį pasaulio finansų sektoriuje ir galimus veiksmus. Tuo pačiu metu vyko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimas. TVF jau užtikrino, kad šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo finansų krizės, nedelsiant gali suteikti 200 mlrd. JAV dolerių paskolų. Šiandien turėtų įvykti Europos valstybių vadovų susitikimas, kuriame taip pat bus svarstoma, kaip valstybės turėtų elgtis dabartinės sumaišties finansų sektoriuje akivaizdoje.
Kaltos vyriausybės
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai su dar 30 ekonomikos politikos analizės organizacijų visoje Europoje atstovais nesutinka su tokia JAV, Europos ir Azijos šalių politika. Minėtos organizacijos pasirašė deklaraciją, kurioje teigiama, kad dabartinę finansų krizę sukėlė ydinga valdžios politika. Pasak ekonomistų, pagrindinė dabartinės finansinės krizės priežastis yra nesaikingos pigių pinigų dalybos, bankai esą buvo skatinami ir netgi spaudžiami dalyti daugiau paskolų, ypač būstui įsigyti.
"Valstybės pagalba didinti bankų likvidumą, bankų nacionalizacija, ekonomikos gaivinimas toliau finansuojant nepagrįstą vartojimą veda ne į greitesnį išbridimą iš krizės, o kaip tik ją didina", - pareiškė LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.
Pasak LLRI ekspertų, pigūs kreditai sukėlė kainų burbulus, infliaciją, klaidingus investicinius sprendimus, skatino bankus išduoti paskolas tiems, kurie šių paskolų normaliomis sąlygomis gauti neturėjo. Blogybe ekspertai vadina tai, kad dabar neleisdamos bankrutuoti klaidingus sprendimus priėmusiems verslams, vyriausybės toliau skatina ydingą politiką. Dėl to infliacija ir toliau augs, neigiamai veiks ekonomiką, didės mokesčiai.
"Bankų gelbėjimo planai, indėlių garantavimas yra ne kas kita kaip trukdymas rinkai apsivalyti nuo netinkamų investicijų. Galiausiai tai naudinga tik netinkamus sprendimus priėmusiems verslininkams. Šių sprendimų našta guls ant visos visuomenės pečių", - teigiama LLRI pranešime.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...