Artėjant prie Soboro Gedimino gatve, ant buvusio Kelių policijos pastato – grafitai: „Vakar jau nebėr, rytoj nebuvo niekad.“ Tarsi kokie dzeno teoretikai būtų prabėgę su dažais. O prie paties Soboro karstosi ir supasi vaikai, kurių vakar dar nebuvo, o rytoj jie jau bus suaugę. Karstosi ir supasi jausdami ne tik šiandieną, bet ir šią minutę, kurią tik vaikai sugeba išgyventi su tokiu džiaugsmu. Ant suoliukų mamos visos kaip viena rašo SMS. Kodėl staiga pašoka nusikabinti nuo virvių besispyriojančios atžalos – neaišku. Na, gal telefonas išsikrovė. „Galiu, mo