Arčiausiai mūsų turėtų būti ši diena, toliausiai – pagal šiuolaikinių koučerių mokymus – rytojus. Jei atvirai, tegu ir negarsiai, prisipažintume: kiek iš mūsų būtent taip suvokia šių dviejų sąvokų reikšmę? Ir įdomiausia yra ne laiko prasmė, o vieta. Nes dažniausiai esame arti savo lūkesčių, svajonių, norų, kad ir kokie efemeriški kartais jie būtų, o toli būtent nuo dabarties, nuo kasdienės veiklos, ją lydinčių atsakomybių. Taigi, arti – egzistuoja toje neįmanomybės zonoje, o toli – ten, kur yra čia ir dabar. Paradoksas. Ir dar vienas žmogaus "galių" įrodymas.