Kelininkai skundžiasi, kad Vyriausybė ketina gerokai apkarpyti ir taip kuklų tiltų priežiūros finansavimą. Esą pinigų, skirtų visiems 2009 metams vos pakaks atiduoti pernykštėms skoloms. Taip pat prabilta apie didmiesčių tiltų būklę - kai kuriais jų patys kelininkai nedrįstų važiuoti.

Vilniaus tiltams trūksta pinigų

Bene prasčiausia situacija Vilniuje. Kaip antradienį surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė sostinės savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus Eksploatacijos poskyrio vedėjas Povilas Stelmokas, šiuo metu remontuojamas Lazdynų tiltas penkiabalėje sistemoje buvo įvertintas vienetu. Vienetas reiškia, kad kažin, ar tilto būklė galėtų būti prastesnė.

Pašnekovas taip pat pripažino, kad sostinėje yra dar trys tiltai, kurių būklė vertinama vos dviem balais: Gariūnų tiltas, Ozo-Ukmergės viadukas bei Statybininkų-Žemaitės viadukas.

P.Stelmoko teigimu, minėtieji trys tiltai dar yra sąlyginai saugūs ir galėtų stovėti nekeldami pavojaus eismui apie penkerius metus. Tačiau jeigu savivaldybė skirs pakankamai lėšų tiltų remontui, žadama pirmiausiai imtis būtent šių tiltų.

Tiesa, P.Stelmokas abejoja. ar finansavimo pakaks. Mat pernai tiltų priežiūrai Vilnius skyrė 3 mln. litų, remontui - 4 mln. Lt. Prognozuojama, kad šiemet šie skaičiai gerokai aptirps ir bendra tiltų priežiūrai ir remontui skiriamų pinigų suma sostinėje tesudarys 5, o geriausiu atveju - 6 mln. litų. Tokių pinigų, anot P.Stelmoko, pakaktų sutvarkyti nedideliam Statybininkų-Žemaitės viadukui bei aplopyti Ozo-Ukmergės viaduką. Tačiau Gariūnų tilto remontui reikia apie 20 mln. litų, ir apie šio tilto reanimaciją dėl finansinių sumetimų kol kas galima tik pasvajoti.

Kaunas: Panemunės tiltu geriau nevažiuoti

Nieko gero negalima pasakyti ir kauniečiams, tik per stebuklą išvengusiems Kleboniškio tilto griūties. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Sigitas Bublys žurnalistams atvirai pasakė, kad nerizikuotų važiuoti Panemunės tiltu, kurio būklė esanti apverktina.

Tiesa, ekspertai kol kas nesutaria, kas kaltas dėl Kleboniškio tilto avarijos. Kelininkai tikina, kad priežasčių yra daugybė - pradedant tilto viduje įrengta šilumos trasa ir baigiant staigiais temperatūros svyravimais. Tai pat nesutariama ir dėl nutrūkusių tilto sijų būklės - jas ketinama atiduoti ekspertizei, kurią atliks Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.

Lėšų pakaks „pusantro tilto remontui“

Tuo tarpu lėšos tiltų priežiūrai gerokai apkarpytos, nors iš 1,5 tūkst. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimų tiltų maždaug 700 prašosi remonto, kadangi jie buvo pastatyti 1960-1980 m., ir didesnių ar mažesnių remonto darbų reikia vien dėl jų amžiaus.

Tiltų priežiūrai Vyriausybė šiemet skyrė apie 34 mln. litų. Tokių pinigų pakaktų „pusantro tilto remontui“, kaip vaizdžiai pastebėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Algirdas Jonas Notkus. Baiminamasi, kad minėtoji suma bus dar labiau apkarpyta.

Iš viso Lietuvoje yra apie 4 tūkst. įvairių tiltų. Už 1,5 tūkst. atsakinga LAKD, dar apie 470 tiltų priklauso „Lietuvos geležinkeliams“, o už likusius 2 tūkst. tiltų atsakingos savivaldybės. Kelininkai neslebia, kad jiems didžiausią nerimą kelia būtent savivaldybių prižiūrimi tiltai.

Plačiau apie tiltų būklę skaitykite trečiadienio dienraštyje.