- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors lietuviai, apsipirkdami užsienyje, tam išleidžia daugiau pinigų nei latviai ir estai, alkoholiui išleidžiamomis sumomis jie nepirmauja. Daugiausiai pinigų alui ir kitam alkoholiui sakosi išleidžią estai, o latviai ir estai tam lėšų skiria panašiai.
Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad 24 procentai užsienyje apsiperkančių lietuvių pirkiniams skiria nuo 100 iki 200 eurų. Tuo metu tokias sumas apsipirkti kitoje šalyje išleidžia 16 proc. apklaustų latvių ir 13 proc. estų.
Iki 500 eurų apsipirkimui skiria 13 proc. lietuvių ir po 4 proc. latvių ir estų.
Tačiau Lietuvos gyventojai kukliau išlaidauja alkoholiui, kurį įsigyja užsienyje. Alui iki 50 eurų skiria iki 93 proc. apklaustųjų, tiek pat latvių ir 74 proc. estų. Iki 100 eurų alui išleidžia 5 proc. lietuvių, 6 proc. latvių ir 19 proc. estų, o iki 200 eurų išleidžia 2 proc. lietuvių, 1 proc. latvių ir 7 proc. estų.
„Pagrindinės priežastis, kodėl Baltijos šalių gyventojai alkoholį įsigyja užsienyje, yra kainų skirtumai dėl akcizų“, - Eltai teigė „Regioplan“ tyrėjas Jerzy Straatmeijeris.
Pasak jo, nors vartotojai yra laisvi rinktis kur įsigyti prekes, apsipirkinėjimas užsienyje daro neigiamos įtakos Lietuvai.
„Mano vertinimu, dėl to prarandamos darbo vietos šalyje, valstybė praranda pajamas dėl nesurinkto PVM ir akcizų. Taigi, iš politikos priemonių perspektyvos tai gali būti vertinama kaip neigiamas dalykas. Kita vertus, vartotojai yra laisvi apsispręsti, kur pirkti prekes“, - aiškino tyrėjas.
Jis teigė, kad Baltijos šalys nėra išskirtinės.
„Prieš keletą metų atlikau Šiaurės šalių tyrimą, kur dar didesnė vartotojų dalis nei Baltijos šalyse įsigyja alų užsienyje. Ten taip pat pagrindinis tai lemiantis veiksnys buvo kainų skirtumai“, - teigė jis.
Tyrimo duomenimis, kas antras Baltijos šalių gyventojas per metus bent kartą užsienyje pirko produktų ar namų apyvokos daiktų. Labiausiai pirkimas užsienyje paplitęs tarp estų (56 proc.), kiek rečiau į aplinkines valstybes vyksta latviai ir lietuviai (atitinkamai 52 ir 49 proc.).
Tuo metu reguliarus pirkimas labiausiai paplitęs tarp lietuvių - 51 proc. apklaustųjų užsienyje prekes įsigyja reguliariai. Tarp estų tokių buvo 48 proc., tarp latvių pasitaikė rečiausiai - 44 proc.
Lietuviai pirkimui užsienyje dažniausiai rinkosi Lenkiją (71 proc.) ir Latviją (51 proc.). Latviai - Lietuvą (55 proc.) ir Estiją (40 proc.). Estai - Latviją (76 proc.) ir neapmuitinamų prekių parduotuves (24 proc.).
Pirkimo pasienyje tyrimą atliko Olandijoje įsikūręs tyrimų institutas „Regionplan Policy Research“ bei profesinių paslaugų įmonė „EY“. Tyrimo tikslas - įvertinti Baltijos šalių gyventojų pirkimo užsienyje įpročius, apimtis ir dažnumą. Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 m. gruodžio mėnesį buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų respondentų - po maždaug 1000 iš kiekvienos valstybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios1
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso10
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą3
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...
-
S. Gentvilas: dėl transporto keliamos taršos – Susisiekimo ministerijos atsakomybė13
Valstybės kontrolei (VK) skelbiant, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros naudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, aplinkos ministra...