Sutapimų virtinė

Kyla klausimas, kam ir kodėl staiga prireikė įstatymo pataisų, kurios vėl leistų kiekvienai savivaldybei tvarkyti savo atliekas pačiai ir taip būtų grįžta prie senos prieš dešimtmetį veikusios, bet, akivaizdu, atgyvenusios sistemos?

Sutapimas ar ne, bet akis bado faktas, kad Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas bent formaliai susijęs su atliekų tvarkymu, nes jo 2015 m. interesų deklaracijoje nurodoma, jog V.Dačkauskas yra bendrovės "Gargždų komunalinės paslaugos" akcininkas.

Šioje įmonėje dirba ir rajono mero žmona Aldona Dačkauskienė.

Skelbiama, kad pernai bendrovės metinė apyvarta siekė 1 mln. eurų, joje dirba 45 darbuotojai.

Ši įmonė veikė ne vienerius metus, tad akivaizdu, jog atsiradus RATC sistemai Lietuvoje jos veiklos sritis turėjo susiaurėti.

Tai neabejotinai turėjo įtakos apyvartai, o šis faktas veikiausiai galėjo nepatikti akcininkams, tarp kurių yra ir Klaipėdos rajono vadovas.

Galbūt tai paaiškintų Klaipėdos rajono nenorą laikytis regioninės atliekų tvarkymo tvarkos ir siekius (P.Gražulio, kuris yra S.Karbauskio partijos bičiulis, asmenyje) ją žūtbūtinai pakeisti besibaigiant Seimo kadencijai.

Beje, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas yra ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Būtent šios ministerijos specialistai koordinuoja minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų pateikimą Seimui.

Prieš rinkimus – politinis žaidimas?

KRATC stebėtojų tarybos pirmininkas Vidmantas Plečkaitis Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas vertina skeptiškai ir nesupranta, kodėl dabar turėtų būti griaunama 10 metų gyvuojanti sistema.

"Už atliekų tvarkymą visiškai atsako savivaldybė. Todėl klausiu: ar gali čia mums rankas išsukinėti Seimo narys ar nariai, nežinau, kas su tuo susiję? Kodėl dabar reikia viską griauti, kas padaryta per 10 metų? Kodėl iš karto, kai RATC kūrėsi, jie netapo viešosiomis įstaigomis? O kas tuo atveju, jei patvirtins įstatymo pataisas, išpirks mūsų turto akcijas, juk tai – visų miestiečių turtas?" – klausė V.Plečkaitis.

V.Plečkaitis teigė, kad galbūt gavus pinigus už parduotas bendrovės KRATC akcijas galima būtų sumažinti rinkliavą gyventojams.

"Stebina tai, kad iki naujų Seimo rinkimų labai skubama atlikti tą veiksmą. Ir čia labiausiai nukentėtų Klaipėdos savivaldybė, kuri neteks turto. Tik niekas negali atsakyti, kokia gi viso to bus ekonominė nauda", – argumentavo V.Plečkaitis.

Ekonominė nauda nesuskaičiuota.

Tai patvirtino ir Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas bei pripažino, kad, jei įstatymo pataisas Seimas patvirtintų, tam tikra neteisybė šiuo atveju paliestų Klaipėdos savivaldybę, kurios indėlis kuriant KRATC buvo kur kas didesnis nei kitų regiono savivaldybių, tarp jų – ir Klaipėdos rajono.

"Vyriausybė galutinio sprendimo dar nepriėmė, pirmas derinimo ratas praėjo. Mes gavome neigiamas išvadas iš sektoriaus dalyvių. Dabar turėsime dar kartą įvertinti visų pozicijas ir teikti Vyriausybei nuomonę pakartotinai", – teigė D.Krinickas.