Papylė žibalo į ugnį

Partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas, parlamentaras Petras Gražulis pateikė Seimui Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, pagal kurią regioninių atliekų tvarkymų centrai (RATC) visoje Lietuvoje būtų nebe uždarosios akcinės bendrovės, o viešosios įstaigos.

Tuo esą siekiama, kad kiekvienas šios sistemos dalyvis (RATC akcininkas) visuotiniame susirinkime turėtų po vieną balsą, nepriklausomai nuo turimų akcijų kiekio.

Šiuo metu Lietuvoje yra 10 RATC. Du – viešosios įstaigos, likusieji – uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcininkės ar dalininkės yra savivaldybės.

Pagrindiniai RATC sprendimai priimami atsižvelgiant į turimų akcijų kiekį.

Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) atveju pagrindinė akcininkė yra uostamiesčio savivaldybė, kuri investavo ir investuoja į atliekų tvarkymo sistemą daugiausia, skirtingai nei kitos šešios savivaldybės, nors šios neretai reiškia nepasitenkinimą, kad KRATC valdyme neturi sprendžiamojo balso.

Šiuo atveju P.Gražulio inicijuojami teisės aktų pakeitimai būtų labai palankūs Klaipėdos rajonui, kuris de facto jau pasitraukė iš regioninės atliekų tvarkymo sistemos.

Rajonas jau keletą metų nebeveža atliekų į regioninį Dumpių sąvartyną, o šiukšles tvarko patys, nepaisydami valstybinio atliekų tvarkymo plano.

Pataisoms nepritaria

Įstatymo pataisas dėl atliekų tvarkymo primygtinai siekiama patvirtinti iki Seimo kadencijos pabaigos.

Vyriausybės kanceliarijos specialistai šį projektą jau derino su Teisingumo bei Ūkio ministerijomis, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos RATC asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija.

Po derinimo paaiškėjo, kad Teisingumo ministerija nepritarė "siūlymui nustatyti išimtinį teisinį reguliavimą, išskiriant vieną subjektą – komunalinių atliekų tvarkymo administratorių", nes tai kertasi su viešųjų įstaigų ir akcinių bendrovių veiklą reguliuojančiais įstatymais.

Ūkio ministerijos pastabos tapo neaktualios, nes "patikslinus nutarimo projektą neliko nuostatų, dėl kurių buvo pateiktos pastabos".

Savivaldybių asociacija prieštaravo pataisoms, nes "šiuo metu sukurta infrastruktūra, darbo vietos, atliekų tvarkytojų registrai, investuota į IT technologijas ir programas ir neaišku, kas atlygins administratoriams jų investicines sąnaudas".

Įstatymo projektui nepritarė ir RATC bei komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos, kurios mano, kad "projektas yra skubotas, neišdiskutuotas ir pateikti siūlymai neargumentuoti".

Nepatinka Klaipėdos diktatas?

Tačiau štai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir P.Gražulio partijos atstovas Sigitas Karbauskis sveikina šiuos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų siekius ir mano, kad tokiu atveju "pasibaigtų vienvaldžio diktatas, kai viena savivaldybė (Klaipėdos miesto – A.D.) priiminėja tokius sprendimus, kokius nori".

Paklaustas, ką klaipėdiečiai priėmė ar patvirtino atliekų tvarkymo srityje tokio, kas rajonui buvo labai nepalanku, S.Karbauskis teigė: "Pavyzdžiui, vartų mokestį mes turime mokėti prieš išrūšiuojant atliekas. O toks mokestis turi būti imamas tik už niekam nebetinkamas atliekas, kurios laidojamos sąvartyne, tai yra po išrūšiavimo. Be to, šiandien netgi nedaroma nieko, kad pačios savivaldybės mažintų atliekų kiekį, o siekiama, kad tik kuo daugiau atliekų patektų į sąvartyną."

Esą būtent todėl Klaipėdos rajonas jau keletą metų stengiasi atliekas tvarkyti patys, o ne per KRATC.

Pernai S.Karbauskis gyrėsi, kad kai pradėjo atliekas rūšiuoti savarankiškai, "pavyko ženkliai sumažinti atliekų tvarkymo išlaidas".

Nepaisant to, rinkliava už atliekų tvarkymą rajono gyventojams nesumažėjo.

Beje, Klaipėdos mieste, sumažėjus atliekų tvarkymo išlaidoms, uostamiesčio gyventojams rinkliava buvo sumažinta net penktadaliu.

"Atliekų tvarkymo išlaidas sumažinome 10 procentų. Bet kadangi KRATC daro viską, kad tik mūsų atliekos nepatektų į deginimo gamyklą, mes dabar negalėjome sumažinti rinkliavos gyventojams. Planavome tai padaryti rugpjūčio mėnesį", – tikino S.Karbauskis.

Dienraščiui paprašius patikslinti, kaip KRATC susijęs su Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo rinkliavos dydžiu ir kodėl esą sumažinus išlaidas atliekų tvarkymui neatpigino rinkliavos gyventojams, S.Karbauskis staiga pareikalavo atsiųsti jam klausimus raštu ir nutraukė telefoninį pokalbį.