- Alvyda Bajarūnaitė, Paulius Šironas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galbūt mūsų suvokimas, kad kainos kyla labai sparčiai, taip pat įsiūbuoja infliacijos rodiklį – kuo labiau žmonės tikisi infliacijos, tuo infliacija greitesnė. Taip LRT RADIJUI sako DNB banko analitikas Povilas Stankevičius.
O svarbiausia priežastis, kodėl Lietuvoje auga infliacija, P. Stankevičiaus žodžiais, yra ta, kad Lietuvoje atlyginimų kilimo tempas siekia apie 9 proc.
– EUROSTAT duomenimis, birželio mėnesį Lietuvoje prekės ir paslaugos brango labiausiai Europos Sąjungoje. Birželį visoje ES metinė infliacija siekė 1,4 proc., o Lietuvoje šis rodiklis buvo kone tris kartus didesnis. Remiantis statistika, ES infliacijai įtakos turėjo apgyvendinimo paslaugų kainų augimas, atostogos ir tabakas. Kokias priežastis įžvelgiate Lietuvoje?
– Šiuo metu Lietuvoje infliacija kyla dėl kelių labai svarbių veiksnių Lietuvos ekonomikai. Pasižiūrėjus į kainas (kas labiausiai brango Lietuvoje), į akis iš karto krinta paslaugos. Jos Lietuvoje jau kurį laiką gana sparčiai brangsta. Tai vyksta dėl to, kad Lietuvoje kyla darbo kaštai.
Jei palygintume Lietuvą su euro zona, pastarojoje darbo kaštai (atlyginimai) kyla metiniu tempu, kuris siekia apie 1,5 proc. Lietuvoje atlyginimų kilimo tempas siekia apie 9 proc. Dėl tokio spartaus atlyginimų kilimo įmonės priverstos didinti galutines prekių ir paslaugų kainas. Tai labai akivaizdu paslaugų sektoriuje – įmonės nori apsaugoti savo pelningumą, todėl didina galutinę prekės arba paslaugos kainą. Todėl Lietuvoje infliacija daug didesnė negu visoje euro zonoje.
– Ar lengvatos šildymui panaikinimas galėjo būti viena pagrindinių priežasčių?
– Šildymo lengvatos panaikinimas – vienetinė priežastis. Tačiau kertinė priežastis, kodėl Lietuvoje auga infliacija, yra ne tokia. Grįžtant prie mano pavyzdžio, įmonės kelia tas kainas ir vartotojai, tai matydami bei bandydami įsidarbinti, prašo didesnio atlyginimo. Juk reikia kaip nors „apžaisti“ tas kylančias kainas.
Nedarbo lygis Lietuvoje kritęs į istoriškai žemą lygį, darbo rinka yra karšta. Todėl įmonės, norėdamos pasamdyti darbuotojų, turi mokėti didesnius atlyginimus.
– Latvijoje susiduriama panašiomis problemomis, bet Latvijoje ir Estijoje prekės ir paslaugos brango mažiau. Kodėl?
– Šiek tiek mažiau. Tačiau galima atkreipti dėmesį, kad pati infliacija Latvijoje ir Estijoje yra panaši. Nėra didesnė, bet panaši. Lietuvoje – 3,5 proc., Latvijoje – šiek tiek daugiau nei 3 proc., Estijoje – lygiai 3 proc. Taigi infliacija Baltijos šalyse panaši, nes atlyginimai šiose šalyse taip pat kyla panašiu tempu.
Galbūt tai kertinė priežastis. Galbūt mūsų suvokimas, kad kainos kyla labai sparčiai, taip pat įsiūbuoja infliacijos rodiklį. Kuo labiau žmonės tikisi infliacijos, tuo ta infliacija greitesnė. Daug kas paremta pačių žmonių, vartotojų ir įmonių vadovų lūkesčiais.
– Portalas 15min.lt paskelbė straipsnį, kad daugiau nei 30 proc. per metus išaugusi alaus kaina Lietuvą iškėlė į kainų augimo lyderes visoje Europoje. Ar tokie pokyčiai gali būti dėl alaus?
– Lietuvoje kylančios alkoholio kainos irgi daro įtaką pagrindiniam infliacijos rodikliui. Kai nuo kovo mėnesio buvo pakeltas akcizas, pabrango alkoholis – brangstantis alkoholis taip pat prisideda prie galutinio infliacijos rodiklio. Bet bendrai Lietuvoje kyla kitos kainos ir tai galima labai aiškiai pamatyti paslaugų sektoriuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną2
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...
-
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus ragina žymėti tiekiančių į Rusiją bendrovių prekes5
Parlamentarai vėl ragina šalies prekybos tinklus žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių gaminius. ...
-
G. Nausėda: Lietuva norėtų su Lenkija kurti regioninį HIMARS amunicijos logistikos centrą4
Lenkijai ketinant plėsti savo pajėgumus gynybos srityje ir svarstant pradėti gaminti amuniciją, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kaimyninės šalys galėtų dar glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu ir kartu steigti regionin...
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...