Lietuva pirmą kartą savo istorijoje iš ligšiolinio vienintelio dujų tiekėjo - Rusijos „Gazprom“ - pirks mažiau nei pusę jai reikalingo dujų kiekio. Prieš metus pradėjęs veikti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas užtikrino šaliai galimybę atsigabenti SGD ir sugriauti ilgus dešimtmečius gyvavusią dujų tiekimo iš vienintelio šaltinio grandinę.

Šiais metais 3 Lietuvos įmonės - „Lietuvos dujų tiekimas“, „Litgas“ ir „Achema“ - iš „ Statoil“ nupirks apie 1,15 mlrd. kubų SGD, kurias jos atsigabens laivais per SGD terminalą, o likusią dalį - apie 0,9 mlrd. kubų - iš „ Gazprom“. Rusijos koncernas prarado didelę dalį rinkos, nes nesugebėjo pasiūlyti lanksčios ir skaidrios kainodaros, tuo metu „ Statoil“ buvo lankstus, o jo dujų kaina yra maždaug penktadaliu mažesnė.

Dar prieš kelis mėnesius skelbta, jog brangių „Statoil“ dujų Lietuva šiemet pirks mažiau - 2014 metais sutarto kiekio (540 mln. kubų) šaliai yra per daug. Tačiau šių metų pradžioje padėtis iš esmės pasikeitė.

Apie tai - interviu su „Lietuvos energijos“ grupės vadovu Daliumi Misiūnu.

- Šiais metais įvyko tikras perversmas Lietuvos dujų rinkoje, kai daugiau nei pusę šaliai reikalingų dujų bus perkama iš alternatyvaus tiekėjo - Norvegijos „Statoil“, o Rusijos „Gazprom“ liko it musę kandęs. Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams ir ką tai rodo Latvijai ir Estijai?

- Aš manau, kad svarbiausia žinutė šioje situacijoje yra tai, kad galimybė rinktis atsiperka. Šiemet, turėdami realų antrą šaltinį ir pasinaudodami ta galimybe rinktis, mes turime tokią situaciją, kai SGD sudaro daugiau nei pusę dujų. Tai yra gerai ir smagu, bet, matyt, ne čia yra pagrindinė nauda, o ta, kad mes galėjome pasirinkti pigesnį šaltinį.

Jei mes nebūtume galėję pasirinkti pigesnio šaltinio, tai mums būtų dujos šiemet pabrangę apie 15-20 proc., nes „Gazprom“ paskutinėmis dienomis (2015 metų - BNS), vėluodami pasiūlė mums visiems naują formulę, kuri pabrangina dujų kainą. Matyt, tai padarė, siekdami apsaugoti savo pajamas ir gelbėti savo situaciją. Pats pateikimas, jog čia neva yra techninis veiksmas, primena visus 10 metų, kaip viskas vykdavo, kai lietuviai sėdėdavo „Gazprom“ koridoriuose tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, laukdami kainos arba kiekių. Matyt, ta era jau baigėsi.

Jiems turint tokį požiūrį, SGD rinka kaip tik parodė kitą galimybę - esant papildomai pasiūlai ir nesant paklausos didėjimui pasaulinėje rinkoje, SGD atpigo. „Statoil“ nebuvo vienintelis, kuris pasiūlė SGD - iš viso 12 pasaulinių tiekėjų buvo apklausta metų pradžioje, bet, aišku, žiūrint į tai, kad jis turi pagrindinį vežimo kontraktą - vadinamojo paskirtojo tiekėjo („Litgas“ - BNS), o šalia to yra „Achema“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“, tai jie galėjo logistiškai labai efektyviai sudėlioti portfelį. „Statoil“ terminalas yra arčiausiai ir nereikia skaidyti krovinių.

Galima drąsiai sakyti - su „Statoil“ mes dirbame kaip su partneriu, o kaip mes dirbome su „Gazprom“, patys žinome. Manau, turime nenuvertinti to, kad „Statoil“ pakeitė sąlygas, tai buvo mums partnerystės įrodymas.