- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2017 m. visame pasaulyje maliarija sirgo apie 219 mln. žmonių, iš kurių 435 tūkst. – mirė. Iš jų – 266 tūkst. (61 % buvo vaikai iki 5 m. amžiaus.
Maliarija yra parazitinė kraujo liga, kurią sukelia eritrocituose parazituojantys maliarijos plazmodijai.
Sukėlėjus perneša Anopheles genties uodų patelės. Yra žinomi kelių patogeniškų žmogui rūšių maliarijos sukėlėjai: trečiadienės maliarijos – P. vivax, ketvirtadienės – P. malariae, ovalinės – P. ovale ir kt. Pats pavojingiausias yra tropinės maliarijos sukėlėjas – Plasmodium falciparum, nes nuo jo sukeltos maliarijos mirštama dažniausiai.
Susirgimas pasireiškia reguliariai pasikartojančiais šaltkrėčio priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu, anemija. Didžiausia rizika susirgti maliarija yra nevartojant chemoprofilaktikos preparatų lankytis šalyse, nepalankiose maliarijos atžvilgiu. Labiausiai liga paplitusi tropikuose ir subtropikuose. Beveik visi žmonės yra imlūs maliarijos parazitams, o persirgus išsivysto trumpalaikis, rūšiai specifinis imunitetas. Pagrindinės apsisaugojimo priemonės nuo maliarijos yra antimaliariniai vaistai ir apsauga nuo uodų įgėlimo. Vaistus paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją, gydytojas infektologas. Konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į endeminės zonos riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydimuosius susirgimus, amžių.
Maliarija Lietuvoje
Lietuvoje taip pat kasmet pasitaiko susirgimų maliarija, dažniausiai – parsivežus ją iš užsienio. Pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų, kurie, nuvykę į šiltuosius kraštus, užsikrečia šia liga. Anksčiau ji buvo įvežama tik jūreivių ir karių. Nuo 2010 m. iki 2019 m. pradžios Lietuvoje buvo registruoti 48 susirgimai maliarija, iš jų 45 ligoniai buvo hospitalizuoti, 3 – mirė.
Trečiadienė maliarija gali plisti ir Lietuvoje, tačiau tam reikalingi keli faktoriai. Tai:
sergantis trečiadiene maliarija žmogus;
uodų rūšis (maliarijos pernešėjai);
tam tikra šilto oro temperatūra, kad uode subręstų trečiadienės maliarijos plazmodijai.
Pokario metais, pvz., 1948 metais, Lietuvoje registruota 2 946 susirgimai maliarija.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyryje yra atliekami keli tyrimai, skirti maliarijos sukėlėjui kraujyje nustatyti. Tai:
maliarijos antigeno (Ag) kraujyje nustatymas;
storo kraujo lašo tyrimas, skirtas maliarijos plazmodijams (sukėlėjams) aptikti;
kraujo tepinėlio tyrimai, skirti nustatyti maliarijos plazmodijaus rūšį.
NVSPL parazitologijos specialistė Daiva Veitienė sako, kad per 2018 metus laboratorijoje buvo atlikta 60 tyrimų, skirtų maliarijos Ag nustatymui ir 90 storo kraujo lašo bei kraujo tepinėlių tyrimai. Per 2019 m. I ketvirtį atlikta 10 maliarijos Ag tyrimų, storo kraujo lašo bei tepinėlio – 25 tyrimai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 2 įvežtinės maliarijos atvejai.
Įdomūs faktai apie uodus
Pasaulyje žinoma apie 4 tūkst. uodų rūšių, iš kurių – daugiau nei 400 yra Anopheles genties uodai, o iš jų, įvairiais duomenimis, maliariją gali pernešti 30–60 rūšių. Šios genties uodai randami ir Lietuvoje. Optimali uodų veisimosi temperatūra yra 20-25 laipsniai šilumos.
Kraujas patelės organizme yra baltymų šaltinis, kuris reikalingas kiaušinėliams subrandinti, o patinėliai minta augalų sultimis ir nektaru. Jie išgyvena maždaug savaitę ir, apvaisinę patelę, žūsta. Suaugusi patelė gyvena nuo 10 dienų iki 5 savaičių. Jos lengviau nei patinėliai prisitaiko prie gamtinių sąlygų ir gali net peržiemoti. Po susiporavimo uodų patelės kiaušinėlius deda kas kelios dienos, į vandenį arba ant užliejamos vandeniu dirvos. Esant palankiai temperatūrai per 2–3 dienas išsirita uodų lervos.
Uodės jaučia išskiriamą žmogaus anglies dioksidą 30 metrų atstumu ir joms patinka acetono, fenolio, pieno rūgšties kvapai. Nėra nustatytos priežastys, bet joms taip pat labiau patinka O(I) kraujo grupę turintys asmenys, gausiau prakaituojantys, išspinduliuojantys daugiau šilumos (uodės jaučia net labai nežymų temperatūros pokytį – 0,2°C aukštesnė nei aplinkos temperatūra), sunkiau kvėpuojantys, taip pat nėščiosios. Gera žinia, kad turintys O(I) kraujo grupę rečiau suserga mirtinomis maliarijos formomis. Įdomu ir tai, kad uodų patelėms patinka tamsios spalvos: raudona, mėlyna, juoda, o balta ir geltona jų nevilioja.
Skiriasi uodų patelių ir patinėlių skrydžio garsas – patelių zyzimas yra įkyresnis. Dažniausiai uodai skraidžioja aplink veisimosi vietas, tačiau vėjas juos gali nunešti ir kelis kilometrus nuo veisyklų vietų.
Smulkių rūšių šikšnosparniai, tokie kaip šikšniukas mažylis, Natuzijaus šikšniukas per naktį pagauna apie 3–5 tūkst. uodų, taigi šie padarėliai labai naudingi žmogui dėl to, kad mažina potencialių maliarijos perdavėjų skaičių, o tuo pačiu ir įkyrių zyzeklių populiaciją. Uodų kiaušinėlius, lėliukes ėda žuvys, buožgalviai, o laumžirgiai maitinasi uodais visomis jų vystymosi stadijomis.
Uodė taip intensyviai siurbia žmogaus kraują (tai vidutiniškai trunka iki 4 minučių), kad kai kurie kapiliarai visiškai subliūkšta arba net plyšta. Uodės, turinčios savyje maliarijos sukėlėjų, kapiliarų ieško ilgiau, agresyviau ir intensyviau. Mokslininkai dar nenustatė, kodėl plazmodijais užsikrėtusios uodės taip elgiasi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija tikrinti naujagimius dėl imunodeficito nesvarstė, medikai ruošia paraišką
Medikams viešumoje pabrėžus ankstyvos imunodeficito diagnostikos svarbą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako iki šiol nesvarsčiusi įtraukti šią ligą į visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašą. ...
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį4
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
SAM: elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti Latvijoje ir Lenkijoje1
Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Gydymas užsienyje: neišleidžia nė cento, o į palatą ateina ir kirpėjos?14
Tyrimai ar gydymas užsienyje – per metus tuo pasinaudoja ne vienas lietuvis. Vieni nesant alternatyvų išvyksta po gydytojų konsiliumo, kiti savarankiškai. ...
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai2
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“2
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?4
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai2
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą alerginėms ligoms išsivystyti
Alerginės ligos plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Neseniai išsiaiškinta, kad alergines ligas gali lemti žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutri...