Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 63-ioje sesijoje Niujorke Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus rėžė iš peties. Jis aiškiai apkaltino svarbiausią pasaulyje organizaciją – JT pasyvumu, nesugebėjimu apginti pagrindinių tarptautinės teisės principų ir žiūrėjimu pro pirštus į pamatinių žmogaus teisių pažeidimus. V.Adamkus dar kartą paragino JT imtis reformų, kad šiuolaikiniame pasaulyje organizacija vaidintų žymiai aktyvesnį ir svarbesnį vaidmenį.

Dalis skeptikų pasakytų – vėl išsišokome arba dar kartą parodėme, kad nesugebame būti diplomatiški ir esame ne objektyvūs, o remiantys tam tikrą poziciją.

Bet kokie V.Adamkaus žodžiai buvo netiesa? Kokių veiksmų JT ėmėsi, kad būtų sustabdyti žiaurumai ir žmogaus teisių pažeidinėjimai Mianmare (Birmoje), Sudane ir kitur? Ar JT nepaskendo ginčuose ir nesugebėjo įvertinti konflikto Gruzijoje? Ar Lietuvai nebuvo sustabdytas naftos tiekimas, o šalys kaimynės Ukraina ir Baltarusija nepajuto dujų šantažo?

Gal klausimą reikėtų formuluoti kitaip – ką sugebėjo nuveikti JT ir jų tūkstantinė armija puikiai aprūpintų biurokratų-diplomatų? Atsakymas tikriausiai neguodžiantis: aibės rezoliucijų, pareiškimų, ataskaitų – kitaip tariant, ne vienas Amazonės miškas sunaikintas popieriui. Tiesa, dar buvo keli korupcijos skandalai, kurie sudrebino aukščiausią JT ešeloną.

Todėl natūraliai atsiranda būtinybė peržvelgti tiek JT struktūrą, tiek jos veiklos principus. Po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo sukurta ši organizacija, praėjo jau daug laiko. Gal JT atliko savo vaidmenį Šaltojo karo metu, bet dabar – XXI amžius.

Žinoma, apie JT reformą kalbama jau daugiau nei dešimtmetį. Nuolat vyksta posėdžiai, diskusijos dėl svarbiausios organizacijos institucijos Saugumo Tarybos struktūros ir galių pakeitimo, biurokratinio JT aparato sumažinimo ir didesnių galių organizacijai suteikimo, bet rezultato – nė kvapo. Tad tai dar kartą įrodo, kad JT nesugeba nieko padaryti, net pati reformuotis.

Kita vertus, galima sakyti, kad JT bloga, bet žmonės dar neišrado tobulesnio valdymo būdo. Vis dėlto kandidatas į JAV prezidentus Johnas McCainas mano kitaip. Jei taptų JAV vadovu, jis žada pasiūlyti įkurti Demokratijos lygą. Šią organizaciją sudarytų tas pačias vertybes (demokratiją, žmogaus teises, tarptautinę teisę) puoselėjančios šalys ir dėl to esą Demokratijos lyga sugebėtų veikti ne žodžiais, o konkrečiais veiksmais.

Taip, šis J.McCaino projektas turi daug silpnų vietų, bet tai dar aiškesnis nei V.Adamkaus įspėjimas, kad JT privalo imtis reformų, nes pastaruoju metu smuko organizacijos autoritetas ir susvyravo pagrindas, ant kurio ji pastatyta, – tarptautinė teisė tampa vis pažeidžiamesnė.