Daugelis ispanų kilmės šeimų taip pat gyvena šioje šalyje jau pusantro šimtų metų ar daugiau.

Tačiau mūsų etnoso dalimi yra ne tik tie, kurių protėvių šaknys siekia gilią Amerikos praeitį. Visi, kas čia gyvena legaliai, net jeigu atvyko vakar, jau įsijungę į mūsų tautą“,  –  teigia G. Callahanas ir tęsia:

„Gal manote, kad legalios imigracijos normos pastaraisiais dešimtmečiais nustatytos per žemai? Ar būtų teisinga taip ar kitaip galvoti, kaip buvo, taip buvo, tai jau praeitis: argi legalieji imigrantai kalti, kad mūsų įstatymai buvo per liberalūs imigracijos atžvilgiu?

Bet dabar, kai tiems imigrantams jau teisiškai leista prie mūsų tautos prisijungti, jie yra jos dalis ir nusipelno tos pačios apsaugos ir pagarbos, kaip kiekvienas kitas mūsų tautos narys.

Tautinis nacionalizmas, kaip aš tą savoką suprantu, – dėsto toliau G. Callahanas, – skelbia tik tai, kad mes, kurie čia gyvename kaip piliečiai, esame amerikiečiai, ir kad pagrindinis mūsų valdžios tikslas yra mus ir mūsų teises apsaugoti.

Ši idėja, teisingai suprasta, neimplikuoja jokio priešiškumo žmonėms iš kitų šalių. Ji tik reiškia, kad tai jų, tų kitų šalių valdžių, užduotis juos saugoti ir puoselėti jų gerovę, o mūsų vyriausybės užduotis yra saugoti mus ir puoselėti mūsų gerovę.

Nors tautos nėra šeimos, o jų piliečiai nėra vaikai, tam tikros analogijos čia egzistuoja: tai, jog pripažįstu, kad aš pirmiausia atsakingas už rūpinimąsi savo paties vaikais, nereiškia, kad esu priešiškas kitų žmonių vaikams, kad esu „pedofobiškas“.

Todėl, kaip, tikiu, teigtų ir D. Trumpas, jeigu globalistai siekia pritvindyti mūsų šalį už mažą atlyginimą dirbančiais darbininkais iš trečiojo pasaulio, tai jie, globalistai, visų pirma spjauna į savo pareigas mūsų bendrapiliečių afro-amerikiečių atžvilgiu.

Juk pastarieji dėl baisios iš Afrikos kilusių žmonių istorijos mūsų šalyje jau seniai priversti tenkintis mažai apmokamais darbais.

Kai nedarbo lygis, priklausomai nuo to, kaip jį apskaičiuoji, tarp jaunų juodaodžių vyrų sukasi tarp 30 ir 60 procentų, tai ką mes sau galvojame, į šalį įsileisdami milijonus mažomis algomis pasitenkinančių darbininkų, kai tokia politika tik garantuoja, jog afro-amerikiečių bedarbystė toliau liks nepriimtinai aukšta?

O daugelis legaliai mūsų šalyje gyvenančių ispanakalbių taip pat kenčia nuo konkurencijos iš nelegaliai imigruojančiųjų pusės: pastaruosius dėl jų blogos teisinės padėties galima priversti dirbti už dar mažesnius pinigus labai prastomis sąlygiomis.

Tad kiekvienam legaliam imigrantui iš ispaniškai kalbančių kraštų, dirbantčiam paslaugų sektoriuje, būtų labai naudinga neturėti konmkuruoti su nelegaliais imigrantais, sutinkančiais dirbti tuos pačius darbus už daug mažesnę algą“.

Savo straipsnį G. Callahanas baigia taip:

„Įsivaizduokime, kad esama globalistinio elito, kuriam iš tiesų visiškai nerūpi eiliniai Amerikos žmonės. Kai 2007 m. smogė būsto krizė, tai užuot gelbėję nelabai pasiturinčius namų savininkus (daugelis jų buvo afro-amerikiečiai ar ispanakalbiai), apgaule įtikintus prisiimti už įkeistą būstą slankiojančių normų paskolas, kurias dorai suprasti sugebėjo tik baigęs finansų mokslą, šie elito atstovai gelbėjo tik bankininkus, tas paskolas ir išdavusius.

Ir užuot susirūpinę dėl masyvios imigracijos poveikio mūsų pažeidžiamiausių piliečių (kurių daugelis yra afro-amerikiečiai ar ispanakalbiai) gyvenimui, elito veikėjai tokią imigraciją džiugiai pasitiko ir sveikino, nes jų namams reikėjo pigių sodininkų, vaikų prižiūrėtojų, tarnaičių, o gamykloms – nebrangių darbininkų prie konvejerio.

Dabar įsivaizduokite, kad yra pavojus, jog politinės galios gali įgyti tokie žmonės, kurie išties tiki, jog Amerikos valdžia turėtų teikti pirmenybę Amerikos piliečiams – juodiems, ispanų kilmės, baltiems ar geltoniems. Ką tada daro elito atstovai? Argi nesiima šmeižto kampanijos prieš visus, įskaitant Donaldą Trumpą, kurie reiškia „etnonacionalistinį“ susirūpinimą pirmiausia savo pačių piliečiais“, – rašo ekonomistas Gene`as Callahanas.

Jo straipsnis svetainėje „American Conservative“ sulaukė daugelio skaitytojų reakcijų. Pacituosime tik vieną jų:

Kažkoks Selvaras (mano nuomone, gana pagrįstai) rašo, kad „etniškumas dažnai suprantamas kaip pirmiausia nulemtas to paties kraujo ir bendros kilmės. Tad jeigu afro-amerikiečiai ir yra gyvenę Amerikoje ilgiau nei dauguma iš Europos kilusių baltų amerikiečių, jų etniškumas kitoks, nes jie kilę iš Vakarų Afrikos, bet ne iš Europos.

Todėl etnininis nacionalizmas iš prigimties rasinis ir gentinis, nors etninė tapatybė per ilgesnį laiką gali pakisti dėl kultūrinės asimiliacijos ir mišrių vedybų.

O D. Trumpas nėra etninis nacionalistas, jo požiūriui geriau tinka pilietinio nacionalizmo pavadinimas. Tai pažiūra, kad tautą apibrėžia bendros vertybės ir aspiracijos, susijusios su pilietybe, visai nesvarbu, koks  kurio nors piliečio etniškumas“.