Žymiausio Lietuvos verksnio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą turbūt buvo netikėtas ir jam pačiam. Grįžo žmogus į viešbutį, pavalgė "Judex" koldūnų, truputį paverkė ir susitaikė su likimu. O valdantiesiems nesvarbu, kad šis skandalistas nusimano apie žmogaus teises kaip kalakutas apie astrofiziką, svarbu, kad savas, kad irgi klounas. Beje, apie valgį. Uždraudę mokinukams beveik viską, išskyrus morkas, valdantieji Seimo valgykloje šveičia daugybę juodojo Verygos sąrašo pavyzdžių. O kas jiems – nesveikesni jie jau netaps, nebėra kur. Uždrausime viską visiems, tik ne sau – toks būtų laisvo seimūno lozungas. Mes juk dirbame, štai ką tik asignavimus mokytojų algoms padidinome 3 proc., tad, jei mokytojas gaudavo 700 eurų, dabar jo alga labai ženkliai padidės 21 euru. A ko dar reikia?

Valdantiesiems nesvarbu, kad šis skandalistas nusimano apie žmogaus teises kaip kalakutas apie astrofiziką, svarbu, kad savas, kad irgi klounas.

Ilgokai laikęsi be didesnių skandalų (valiutos brendžio dėžutėse neėmė, panoms nesantuokinių vaikų nepridirbo) konservatoriai pradėjo stebinti. Nusibodo jiems sėdėti kokios nesąmonės neviauktelėjus. Štai vienas siūlo uždrausti bedarbiams dirbti. Vežioti žmones. Kur čia logika, žino turbūt tik Prževalskio arklys. Net ir dirbantiems po darbo tuos žmones vežioti galima tik pailsėjus. Įdomu, kaip būtų nustatomas pailsėjimo laipsnis. Policininkas sustabdytų, paprašytų išlipti ir atlikti trisdešimt pritūpimų? Neužduso – pailsėjęs, užduso – bauda. O bedarbiai tegu ir toliau nedirba, tegu ilsisi – jų vieta ant sofos.

Dar vienas konservatorius bando įpareigoti radijo stotis transliuoti po 35 proc. lietuviškos muzikos. Lygiai tuo pačiu metu panašūs dalykai dedasi Rusijoje. Ten kino teatrams leidžiama rodyti ne daugiau 35 proc. užsienietiškų filmų, visa kita – tėvyninė produkcija. Panašūs normatyvai taikyti sovietmečiu, panašu, kad konservatoriai jų pasiilgo.

Šiek tiek liūdna konstatuoti, kad visos tradicinės partijos moraliai bankrutavo. Konservatorius, be kitų entuziastų, žemyn tempia ir garsusis Anūkas, kuriam simpatizuoti tegalėtų aukščiau minėtas Prževalskio arklys. O abu su žmonele jie sudaro tokią koloritišką porą, kad jei parašyčiau ką apie ją galvoju, turbūt popierius užsidegtų.

Ir nieko, kažkaip gyvename. Klounai periodiškai tampa fokusininkais, beveik kasdien traukia iš skrybėlės vis po naują baltą triušį. Gabūs žmonės, ne kitaip.