Žinoma tik tai, kad laivas nuskandintas Baltijos jūroje už keliolikos jūrmylių nuo Klaipėdos 1942 m. gruodžio 9 d.

Kiek žmonių tąkart žuvo, neaišku. Laivą atakavo povandeninis sovietų minininkas, L-3 klasės laivas "Frunzenietis" ("Frunzenec"), anksčiau vadintas "Bolševiku".

Šis tarybinis submarinas pridarė nemažai žalos Vokietijos laivynui.

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Baltijos jūroje jis sunaikino 16 laivų, tarp jų tik kelis švedų, likusius – vokiečių. Jo taikiniai dažniausiai būdavo prekybiniai ir krovininiai (11) ir tik penki karo laivai.

Šiuo metu, kai "Edith Bosselmann" baigia sunykti jūros dugne, šio laivo tragedijos kaltininko L-3 "Frunzeniečio" fragmentas yra tarp Pergalės parko eksponatų Maskvoje.

Beje, šis povandeninis minininkas buvo eksploatuojamas iki 1971 m.

Baiminasi kaltinimų vagyste

Kapitonas Linas džiaugiasi, kad pavyko išaiškinti dar vieno skenduolio paslaptį. Tačiau baiminasi, esą "neprofesionalų" tyrinėjimas gali atsisukti prieš juos pačius.

"Supraskite, per audras jūros dugne smėlis juda ir paslepia viską, kas ten guli. Todėl po kurio laiko to laivo ten nebesimatys. Padarėme tai, ko Lietuvoje padaryti bet kuriuo atveju niekas negali, nes neturi nei tokios nardymo įrangos, nei tam parengtų žmonių. Ir jeigu jo niekas nenufotografuos, niekas nė nežinos, kad jis toks buvo. Labiausiai žeidžia nuostata, kad mes darome kažką negero. Bet kokia gera iniciatyva tuoj pat užgniaužiama. Mes nesame vagys, todėl bet kokie priekaištai labai skaudina", – neslėpė NZ 55 kapitonas.

Teigiama, kad baiminamasi ne be pagrindo. Prisiminta istorija, kai nuskendusio laivo "Lutra" (lot. "Ūdra") varpo vagyste buvo apkaltintas klaipėdietis nardymo klubo "Oktopus" vadovas Arūnas Vainora.

Prieš penkerius metus jis su grupe narų aptiko seną laivą, pamatė, kad jame yra varpas. Tada Arūnas susisiekė su prof. V.Žulkumi, šis paprašė, kad A.Vainora tą varpą iškeltų.

Radinį klubo nardytojai ištraukė, perdavė Lietuvos jūrų muziejui. Čia jie tą varpą nušveitė, ir A.Vainora paprašė, kad muziejus mėnesį leistų radinį eksponuoti nardytojų klube.

Vėliau muziejininkai tą varpą pamiršo, paskui esą kažkas atsibudo, jog jo nėra tarp eksponatų, atsiminė, kad varpas yra pas A.Vainorą, ir šis buvo apkaltintas jo vagyste.

Nesusipratimas išaiškėjo, nardytojai reabilituoti, tačiau nuoskauda liko.

Nesibaigianti įtampa

Pasak A.Vainoros, įtampa tarp mokslininkų tyrinėtojų ir nardytojų mėgėjų klubų išaugo, kai pastarieji atrado nacių povandeninį laivą netoli Klaipėdos krantų.

Esą kažkas nepasidalijo atradėjų garbės, kažkam suveikė ambicijos ir principai, po viso to ėmė rastis kažkokie draudimai nardyti Baltijos jūroje.

Pamenu, Plateliuose, kai ten pradėjome dirbti, irgi kalbėjo, kad mes išvogsime tilto polius, tačiau be mūsų jų ten niekas ir nesaugo.

"Mums buvo pažadėta, jog bus panaikinti pertekliniai reikalavimai ir draudimai nardyti prie įdomiausių nuskendusių objektų. Kokia tada prasmė tų mokslinių atradimų, jei niekas ten negali nardyti? O su tais draudimais jie nieko neapsaugos. Pamenu, Plateliuose, kai ten pradėjome dirbti, irgi kalbėjo, kad mes išvogsime tilto polius, tačiau be mūsų jų ten niekas ir nesaugo. Ir čia neteisinga kaltinti nardytojus nebūtais dalykais", – pabrėžė A.Vainora.

Saugios laivybos administracijos vadovas Robertinas Tarasevičius patvirtino, kad Lietuvos teritorinėje jūroje yra 84 nuskendę objektai, tik 9 jų – istoriniai.

Oficialių institucijų teigimu, nardyti prie jų esą nėra draudžiama, tačiau nardytojai kalba ką kita.

"Į kultūros paveldo sąrašus įtraukta 15 nuskendusių objektų, prie jų nardyti nedraudžiama, išskyrus prie vienintelio vokiečių povandeninio laivo, kuris yra nuskendęs netoli Klaipėdos", – patvirtino ir V.Žulkus.