Pilietiškumo moko vaikai

Antrą šventų Velykų dieną į sceną nedrąsiai kopė Metų drąsos vaikai.

Klaipėdos rajono Purmalių kaimo šešiametė gyventoja Evelina Urniežiūtė, eidama atsiimti „Metų garbės“ apdovanojimo, vedėsi išgelbėtą nuo gaisro sesutę Modestą. Jauniausiajai sesutei, ištrauktai iš ugnies Deimantei, dar tik 1,4 metukų. Jai per sunku kopti į sceną.

Drąsuolė Evelina svajoja tapti gelbėtoja.

Jos bendraamžis Viktoras Vižinis iš sostinės, išgelbėjęs močiutę, ištiktą insulto, svajoja būti Prezidentas.

Savo draugą, skęstantį upėje, išgelbėjo trečiokas Lukas Kriukelis iš Biržų. Būsimasis matematikas ir poetas. Arba policininkas, nes Lukas jau sugebėjo prigriebti bendraamžius, vagiliaujančius parduotuvėje.

Šaunūs, ryžtingi vaikai. Nelaimės akimirką sugebėję padėti kitiems.

Išgelbėjęs savo draugą Lukas sakė, kad jis apie save tą akimirką negalvojęs, jam rūpėjo tik bičiulio gyvybė.

Gal šių vaikų svajonės išsipildys.

Tikrai būtų saugiau gyventi šalyje, kurios Prezidentas ar policininkai, jau būdami penkiamečiai - aštuonmečiai, sugebėjo pasiaukoti dėl savo artimo.

Tokioje valstybėje būtų gerbiama ir ginama žmogaus gyvybė.

Nebepirmautume pasaulyje pagal savižudybių skaičių.

Auga kitokia karta. Ji iš tiesų skirsis nuo tų, kurios ragavo sovietmečio.

Buvo bandyta „depilietizuoti“ mokyklą. Oficialiai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos raštus tai buvo vadinama depolitizacija. Tai yra neįsileisti į mokyklą tų žmonių ir tos ideologijos, kuri prieštarauja valdančiųjų partijų linijai.

Tačiau mokykla „nupilietinimui“ nepasidavė.

Moksleivių politinis išprusimas auga kaip ant mielių.

Jau apie 60 proc. moksleivių žino, kuri valdžia leidžia įstatymus. Net 94 proc. moksleivių teisingai pasakė Lietuvos Prezidento pavardę.

Daugiau nei pusė moksleivių žino, kiek yra šalių Europos Sąjungoje.

Svarbiausia, kad moksleiviai jau mąsto kritiškai.

84 proc. mano, kad valdžia nesirūpina žmonėmis.

Klaipėdos savivaldybė organizuoja pilietines pamokas uostamiesčio moksleivijai. Ne kartą šiose pamokose vietos valdžia turėjo rausti ir teisintis dėl neįvykdytų pažadų miestui. Moksleiviai drąsiai klausinėjo dėl apleisto senamiesčio, neprižiūrimų griuvenų, pavyzdžiui, buvusio „Baltijos“ kino teatro.

Meras Rimantas Taraškevičius, nesitikėjęs tokių klausimų, bandydavo moksleivius gluminti, kad tos problemos turėtų rūpėti tik jų tėvams.

Tačiau dėl tokios pozicijos meras susilaukdavo dar aštresnių jaunųjų klaipėdiečių klausimų.

Auga karta, kuri gali pilietiškumo pamokyti savo tėvus ir senelius.