100 tūkst. litų už Klaipėdos strateginio plano kūrimą suplojusi savivaldybė šį dokumentą nukišo giliai į stalčių – per dvejus metus nuveiktus darbus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Nutiesė juostas autobusams

Nors uostamiestis turi būti vystomas pagal šios kadencijos miesto tarybos 2007 metais patvirtintą plėtros strateginį planą, galiojantį iki 2013 metų, panašu, kad svarbaus dokumento beveik nepaisoma.

Neseniai tarybos nariai pritarė šio plano įgyvendinimo ataskaitai. Joje teigiama, kad per dvejus metus įvykdyta tik 2,6 proc. plane numatytų darbų. Dar esą 86,1 proc. veiksmų šiuo metu yra atliekami, o 8,6 proc. – nėra ir tikriausiai nebus įvykdyta. Paprasčiau tariant, iš suplanuotų daugiau nei šimto darbų atlikta vos keli.

Vienas reikšmingiausių įgyvendintų strateginio plano tikslų – įrengti šiaurinį išvažiavimo kelią iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Pernai buvo atidarytas naujas 1,69 km ilgio Šiaurės prospektas.

Praėjusiais metais taip pat buvo įvykdytas tikslas – rekonstruotas Klaipėdos miesto pietinis išvažiavimo kelias. Lietuvos automobilių kelių direkcija pailgino Rimkų gatvę nuo 4,09 iki 6,25 km. Dar vienas nuveiktas darbas – Taikos prospekte sudarytos prioritetinės eismo sąlygos viešajam transportui, nes buvo išskirtos specialios eismo juostos.

Įkūrė „nesąmonių“ biurą

Kai kurie įgyvendinti strateginio plano uždaviniai susilaukė didelio klaipėdiečių nepasitenkinimo. Vienas tokių – įvesta rinkliava už automobilių laikymą senamiestyje ir miesto centre. Daug diskusijų sukėlė ir pernai įsteigtas Visuomenės sveikatos biuras, kurio veikla kelia vis daugiau abejonių. Kai kurie klaipėdiečiai šią įstaigą jau yra praminę nesąmonių biuru, nes jo organizuojamos akcijos turi sunkiai suprantamą reikšmę. Pavyzdžiui, mokyti suaugusiuosius, ką reiškia šviesoforo spalvos, organizuoti pasivaikščiojimą pasiremiant lazdomis ar mankštą ankstyvą rytą prie Klaipėdos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro.

Valdininkams per dvejus metus pavyko pasiekti ir dar vieną strateginio plano tikslą – integruoti Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą į Klaipėdos regiono atliekų sistemą. Taip klaipėdiečių atliekų išvežimu ėmė rūpintis bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, o klaipėdiečiai ją keikia ir todėl, kad už paslaugą reikia susimokėti jos dar negavus, ir todėl, kad mokesčiai skaičiuojami pagal buto plotą.

Nesiekė patogumo

Tačiau įgyvendinti darbai nublanksta prieš labai ilgą neįvykdytų tikslų sąrašą.

Anot savivaldybės Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Norvilaitės, pagrindinė priežastis, kodėl planas vykdomas vangiai, yra ta, kad jis patvirtintas tik 2007 metų pabaigoje.

„Manau, jog kitais metais bus įvykdyta daugiau darbų. Tačiau jie gali ir sustoti, nes keičiasi ekonominė situacija. Kai planas buvo kuriamas, niekas net nekalbėjo apie krizę“, – teigė B.Norvilaitė.

Kone sunkiausiai sekasi siekti tikslo – kurti savivaldybės valdymo sistemą, patogią verslui ir gyventojams.

Nors buvo planuota atlikti apklausas, skirtas savivaldybės, jos įstaigų ir įmonių teikiamų viešųjų paslaugų vartotojų poreikių patenkinimo lygiui nustatyti, remiantis apklausų rezultatais nustatyti tobulintinas veiklos sritis, iki šiol klaipėdiečių nuomonės niekas nesiteiravo. Esą todėl, kad trūko lėšų.

Dėl tos pačios priežasties neatlikta gyventojų dalyvavimo miesto valdyme analizė, nenumatytos ir neįgyvendintos tikslinės priemonės, skatinančios gyventojus tiesiogiai dalyvauti tvarkant miesto viešuosius reikalus.

Mokesčio už lietų nebus

Strateginiame plane buvo numatyta, kad jau pernai turėjo būti pradėti darbai, kuriais būtų pagerintas uostamiesčio pastatų ir gatvių apšvietimas. Tačiau vietoj to apšvietimas šiemet dar suprastėjo, nes taupant atjungti kai kurie šviestuvai.

Neįgyvendintus darbus galima vardyti dešimtimis. Nors buvo planuota, tačiau iki šiol nėra įrengtų naujų apsauginių želdynų prie gatvių, neįsteigti nauji turizmo informacijos punktai, tarp jų – ir mobilūs, kompiuterių terminalai autobusų ir geležinkelio stotyse, jūrų perkėloje, senamiestyje, nerekonstruoti fontanai, nesutvarkyti miesto teritorijoje esantys piliakalniai ir istorinės kapinaitės.

Nors strateginiame plane daug dėmesio skirta socialinei apsaugai, tačiau numatytų tikslų taip pat nesiseka pasiekti. Pavyzdžiui, pernai šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, turėjo būti pradėta teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga jų namuose ar nestacionarioje įstaigoje. Tačiau neskirta pinigų ir tikslo nebesiekiama.

Plane taip pat buvo užsibrėžta padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą miesto gyventojams, tačiau kiekvienas klaipėdietis žino, kiek reikia laukti eilėje, norint patekti pas gydytoją.

Klaipėdiečiai gali džiaugtis, jog kai kurie tikslai nėra įgyvendinami. Pavyzdžiui, strateginiame plane buvo numatyta jau pernai pradėti rengti dokumentus, kad uostamiestyje būtų galima įvesti vietinę rinkliavą už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Kitaip tariant, mokestį už lietų. Tačiau šis punktas yra nevykdytinas, mat tokios rinkliavos nereglamentuoja pernai lapkritį priimtas Rinkliavų įstatymas.

Priedanga – krizė

Anot B.Norvilaitės, pagrindinės strateginio plano nevykdymo priežastys yra dvi: pinigai ir teisės aktai.

Tačiau Strateginės plėtros komiteto pirmininkas Rimantas Cibauskas yra kitokios nuomonės. „Naudojamės krize, kad paslėptume savo neveiklumą. Yra labai daug dalykų ir tame pačiame strateginiame plane, kuriuos galima padaryti be pinigų ar su nedideliais finansiniais ištekliais“, – įsitikinęs R.Cibauskas.

Jis apgailestavo, jog yra įgyvendinta tik 2,6 proc. plane numatytų darbų, ir tvirtino, kad dokumento vykdymo tempai tikrai galėtų būti spartesni.

„Pats planas tikrai yra geras. Jei jis būtų įgyvendintas, Klaipėda taptų svajonių miestu. Tačiau su tais 3 proc. mums iki svajonės dar labai toli. Manau, kad galima paspartinti darbus. Reikia tik geros valios. Be to, yra galimybių rengti daugiau projektų finansavimui iš ES gauti, galbūt galima galvoti ir apie tai, kaip pritraukti privačių investuotojų lėšas. Dirbant galima daug padaryti“, – išeitis vardijo Strateginės plėtros komiteto pirmininkas.

Paklaustas, kas, jo nuomone, stabdo plano įgyvendinimą, R.Cibauskas teigė nenorįs įvardyti. Tačiau galiausiai pripažino, kad savivaldybės administracija galėtų dirbti ir efektyviau, nes dabar valdininkus dėl kiekvieno klausimo reikia baksnoti.

Perrašys ne už dyką

Ar miestas gali vystytis be strateginio plano? „Sukurti tam tikrą planavimo sistemą įpareigoja įstatymai. Tačiau, aišku, galima išsiversti ir be strateginio plano. Bet jei nieko neplanuosi, neskaičiuosi, tai nieko ir nepasieksi. Savivaldybių biudžetai yra riboti, todėl reikia turėti strategiją, kaip tuos pinigus išleisti“, – teigė Klaipėdos strateginį planą kūrusios viešosios įstaigos Ekonominių tyrimų centras direktorė Rūta Morkūnaitė.

Ji pabrėžė, jog uostamiesčio dokumentas buvo gana ambicingas. Be to, kasmet daug kas keičiasi, todėl turi būti koreguojamas ir strateginis planas.

Todėl uostamiesčio savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos regiono plėtros tarybą, kad strateginio plano naujos redakcijos rengimas, o tiksliau kalbant – senosios koregavimas, būtų įtrauktas į Regioninių projektų sąrašą ES lėšoms gauti. Toks prašymas patenkintas. Numatoma preliminari suma – 300 tūkst. litų, iš kurių 45 tūkst. litų tektų atseikėti iš miesto biudžeto.