- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje jau daugiau nei septynis dešimtmečius nėra didesnės šventės už Jūros. Nuo pokario šis didis miesto renginys neatpažįstamai pakito, bet daugelio vyresnių klaipėdiečių atmintyje jis vis dar yra išskirtinis.
Pilna gatvė ledų vežimėlių
Prieškariu sumanyta Klaipėdai populiarinti ir suartinti su Lietuva šventė po Antrojo pasaulinio karo atgimė ne iškart.
Matyt, pradžioje baimintasi nostalgijos ikikariniams laikams, tad pirmosios pokario šventės minėjo tarybų valdžios sukaktis.
Kiek vėliau jos metu akcentuotas žvejų, vadintų žydrųjų horizontų artojais, darbas, todėl iki šiol nemažai vyresniųjų klaipėdiečių šventę vis dar vadina Žvejo diena.
Klaipėdietė Violeta Beresnevičienė atviravo, kad pirmieji vaikystės prisiminimai susiję būtent su Jūros švente.
Moters tėvelis Petras Ignotas buvo fizinio lavinimo mokytojas, jis dėstė būsimiesiems buhalteriams Buhalterinės apskaitos technikume, kuris tuo metu veikė Sportininkų gatvėje, ten, kur dabar yra Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų fakultetas.
Šeima gyveno ten pat, Sportininkų gatvėje.
"Vienas ryškiausių mano prisiminimų apie šventę – daugybė ledų vežimėlių visoje mūsų gatvėje. Dar ir šiandien burnoje jaučiu tą žalių arba rausvų ledų už šešias kapeikas skonį. Galbūt dabar jie nepatiktų, bet tada tai buvo viena didžiausių svajonių ir vienas skaniausių dalykų mano mažame pasaulyje. Tėvai duodavo pinigų, ir mes džiaugdavomės, kad galime nusipirkti. Man buvo gal penkeri ar vos vos daugiau, kai milžiniškos sunkvežimių kolonos važiuodavo mūsų gatve. Abipus jos ant šaligatvių spietėsi minios žmonių. Visas "paradas" važiuodavo į stadioną. Ten vykdavo šventė. Ko gero, jokios varžybos nesutraukdavo tiek žmonių – tribūnos būdavo sausakimšos", – prisiminimais dalijosi V.Beresnevičienė.
Aikštėje – žmonių piramidės
Moteris prisimena, kad šventės metu milžiniškoje futbolo aikštėje sportininkai darydavo žmonių piramides. Jos tėtis buvo ypatingas tokių dalykų meistras.
"Tėvelis norėjo, kad lipčiau į patį tokios piramidės viršų. Bet aš nuo mažens bijau aukščio, paleidau dūdas ir visas mano sportavimas tuo metu baigėsi. Užtat labai ryškiai prisimenu, kaip atrodė aikštė, pilna žmonių piramidžių. Dabar man tai primena Dainų šventės figūras, kai šimtai šokėjų formuoja įvairius ornamentus", – kalbėjo moteris.
"Tarybinė Klaipėda" po vienos tokių švenčių rašė: "Trumpam stadione įsiviešpatavo tyla. Tylus raketos spragtelėjimas, ir žalioje futbolo aikštės vejoje išsirikiuoja sportininkai – kariniai jūreiviai. Šis nuostabus reginys trunka tik 50 minučių. Bet gražios gimnastų kombinacijos, besikaitaliojančios viena po kitos, ilgam išliks klaipėdiečių atmintyje. Tai buvo iš tikrųjų jaunystės, sveikatos, drausmės demonstracija."
Demonstravo karo techniką
Jūros šventės dienomis vykdavo daugybė sporto varžybų.
Daug metų buvo rengiamos puokščių bei rankdarbių parodos, mieste buvo demonstruojamos mados ir šukuosenos.
1968 m. "Tarybinė Klaipėda" rašė, kad sutemus į parką atvažiavo motociklininkai, kurie apkeliavo keturias respublikas ir susirinkusiesiems pasakojo savo įspūdžius.
Vienas pagrindinių pirmųjų po karo rengtų Jūros švenčių akcentų buvo laivų paradai uosto akvatorijoje.
Žiūrovai persikeldavo į Smiltynę, nes priėjimo prie marių nuo miesto pusės beveik nebuvo.
Mariose vykdavo irklavimo varžybos, laivų pasirodymai, o vienais metais žiūrovai pamatė net povandeninį laivą.
Virš uosto skraidydavo kariniai lėktuvai, į vandenį leisdavosi parašiutininkai.
Tai buvo tiesmukas karinės galios demonstravimas.
Iškilmes lydėdavo ilgos tuomečių vadovų kalbos apie darbo kolektyvų pasiekimus gamybos fronte.
Jos išvargindavo klaipėdiečius, užsiėmęs patogią vietą arčiau gatvės ne vienas apalpdavo, kol vykdavo mitingas.
Cenzūravo net dainas
Nors septintojo dešimtmečio pradžia dar buvo labai gūdi ir kupina baimių, atgimstančią šventę 91-erių Kazimiera Statkuvienė prisimena šviesiomis spalvomis.
Moters sutuoktinis Jonas Statkus Žvejybos uosto klube suorganizavo Pamario krašto etnografinį ansamblį. Pats važiuodavo į Šilutės pusę rinkti dainų ir mokė jų savo ansambliečius.
Žmonės noriai dalyvavo saviveikloje, bet vadovas stengėsi, kad ansamblio nariai jį lankytų poromis.
Net jei kuris sutuoktinių neturėdavo balso ar klausos, rasdavo jam ką veikti – pasakoti ar bent koncertų metu pranešinėti apie atliksimus kūrinius.
Jūros šventė buvo linksmiausias renginys, kuriame teko dalyvauti ansambliui.
Tiesa, prieš ją vadovui tekdavo bendrauti su cenzoriais ir nurodyti ne tik dainų pavadinimus, kurias ansambliečiai dainuos, bet ir pateikti jų tekstus.
Skambėdavo ne patriotinės, o sunkų žvejų darbą atspindinčios dainos.
Karnavale – politikos aktualijos
Cenzūros akis įvertindavo kiekvieno darbo kolektyvo rengiamą kompoziciją, vežamą sunkvežimiais.
Buvo metas, kai šios kompozicijos ne tik vaizdavo pasakų personažus – jūrų dievą ir jo pagalbininkę, Palangos Juzę, žemaičius ir kryžiuočius, visą plejadą personažų iš dainelės apie du gaidelius, pasakos apie ropę ir jos rovėjus.
Kartais iš kolonos į žiūrovų minią skriedavo saldainiai ar kokios nors kitos smulkios dovanėlės.
Būta ir ideologinių akcentų – ant eisenos sunkvežimių atgydavo Pirčiupių motinos skulptūra, revoliucinių kovų Rusijoje vaizdai, legendinio lenkų filmo personažai keturi tankistai ir šuo bei tokios ideologinės kompozicijos kaip "Neutroninei bombai – ne!"
Bet jie nelabai domino žiūrovus, žmonės tiesdavo kaklus laukdami linksmesnių vaizdų.
Aštuntajame dešimtmetyje tapo populiaru išjuokti visokias gyvenimo negeroves.
Žmonės garsiai kvatodavo pamatę šaržuotai vaizduojamus girtuoklius, socialistinio turto grobstytojus, kyšininkus, brokdirbius.
Nevengta net tarptautinės politikos motyvų, vaizduoti iš kolonijinio jungo besivaduojantys afrikiečiai bei su amerikiečiais besikaunantys vietnamiečiai.
Speciali komisija vertindavo šiuos pasirodymus, suskirstydavo juos vietomis ir apdovanodavo laimėtojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę: kiemuose – šimtai apleistų automobilių
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę dėl kiemuose rūdijančių apleistų automobilių. Aiškėja, kad pernai surašyta daugiau nei 500 protokolų dėl apleistų mašinų. ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus švenčia dvi sukaktis: pastato istorija – turtinga
Šiemet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) švenčia dvi sukaktis – pastato 250-metį ir muziejaus veiklos šimtmetį. Šiai progai paminėti čia vyks įvairūs renginiai, užsiėmimai, edukacijos, o kad būtų lengviau...
-
Vienoje judresnių uostamiesčio sankryžų – kvaištelėjęs šou6
Vienoje judresnių uostamiesčio sankryžų vairuotojams atvipo žandikauliai išvydus, ką išdarinėja paaugliai, važiuodami automobiliu. ...
-
Neringoje prasideda žvejų šventė „Žiobrinės“, parą už įvažiavimą į kurortą mokėti nereikės
Neringoje penktadienį prasideda pavasarinė žvejų šventė „Žiobrinės“, šia proga parą bus taikoma įvažiavimo į kurortą lengvata. ...
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys4
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Už neviršytą greitį – bauda8
Klaipėdietis pateko į nepavydėtiną situaciją – gavo baudą už tai, kad Mokyklos gatve, kur dabar leidžiamas greitis 70 km/val., važiavo 62 km/val. Policija vyrą nubaudė. Miesto valdžia už tai, kad kažkas nepasirūpino laiku pakeisti kelio ...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei1
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų1
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...