Akyli klaipėdiečiai pastebėjo, kad nauja gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka esą paliko spragą sukčiams. Panašu, kad užsiregistruoti viename ar kitame bute galima ir be savininko žinios.

Gali suklastoti sutartį?

Tvarka, pagal kurią nebegalima deklaruoti gyvenamosios vietos prie savivaldybės – išskyrus benamius, kalinius ir psichikos ligas besigydančius asmenis, įsigaliojo nuo sausio 1-osios.

Pokyčiai galvos skausmą sukėlė žmonėms, kurie neturi nuosavo būsto, o jį nuomojasi. Dauguma jų būtent prie savivaldybės ir buvo deklaravę gyvenamąją vietą.

Specialistai pabrėžė, kad tokie asmenys turi registruotis nuomojamame bute ir prašyti savininkų leidimų. Norint tai padaryti, užtenka atnešti pasirašytą nuomos sutartį.

Pastaroji neprivalo būti užregistruota. Nebūtinai turi ateiti ir savininkas. Būtent čia klaipėdiečiai ir įžvelgė galimybę sukčiauti.

Deklaruoti gyvenamąją vietą asmenys, kurie buvo įtraukti į apskaitą prie savivaldybės, turi iki birželio 30 d. Duotas pusmetis nuo tvarkos pasikeitimo.

"Lietuviai gudrūs ir apsukrūs žmonės. Jie greitai sugalvoja, kaip išsisukti iš nepalankios situacijos. Jei šeimininkas nesutinka, jie vis tiek gali nunešti pasirašytą sutartį ir deklaruoti gyvenamąją vietą bute, kurį nuomoja. Savininkas juk neprivalo ateiti", – tvirtino klaipėdietis.

Pasak vyro, veikiausiai įmanoma net suklastoti sutartį: "Kažkas nuomojasi butą, yra pasirašęs sutartį su savininku, o kažkam labai reikia pagalbos. Surašai naują sutartį, suraitai parašą ir viskas. Kas patikrins, ar tai tikrai yra to asmens parašas? Žinoma, toks elgesys jau būtų nusikaltimas".

Pagrindo įtarinėti neturi

Klaipėdos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio vedėja Kristina Božienė pasakojo, kad žmonės ateina deklaruoti gyvenamosios vietos nuomojamuose butuose. Pasak jos, įtarimų dėl sukčiavimo tikrai nebuvo.

"Ateina tvarkingi žmonės. Sutartys taip pat tvarkingos. Net neturime pagrindo kažko įtarinėti. Mes ne teisėsaugos institucija, kad vertintume, ar kažkas klastoja parašus, užsiima neteisėta veikla", – paaiškino vedėja.

Pasak K.Božienės, suklastoti nuomos sutartį nėra paprasta. Reikia daug duomenų, būsto adreso neužtenka. Sutartyje turi būti nurodyta savininko vardas ir pavardė, gimimo metai ar asmens kodas.

"Tokių duomenų taip paprastai negausi", – teigė vedėja.

Be to, sutartyje pateikti duomenys tikrinami Registrų centro duomenų bazėje. Pažiūrima, ar šie atitinka.

"Daryti prielaidas, kad vykdoma nusikalstama veikla, nėra mūsų darbas. Tačiau, jei kiltų įtarimų, bandytume susisiekti su būsto savininku", – komentavo vedėja.

Greitai pričiuptų

K.Božienė atkreipė dėmesį, kad klastoti dokumentų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo tikrai neverta, nes vėliau gali kilti rimtų nemalonumų.

Savininkas netruks sužinoti, kad bute kažkas deklaravo gyvenamąją vietą. Pagal šį adresą atkeliaus laiškai iš įvairių institucijų, taip pat kvietimai dalyvauti rinkimuose.

"Savininkas iš karto gali pastebėti. Tada eis pas mus, klaus, ar niekas nedeklaravo gyvenamosios vietos jo bute. Mes pateiksime informaciją. Tada klastotojas gali turėti reikalų su policija, teismais dėl klastojimo ar duomenų panaudojimo. Žmogus, pateikdamas dokumentus, prisiima už juos atsakomybę", – pabrėžė vedėja.

Paprastai gyvenamoji vieta nuomojamame bute deklaruojama sutartyje nurodytam terminui. Vėliau galima pratęsti, pateikiant naują sutartį arba kreipusis savininkui. Jei tai nėra atliekama, asmuo automatiškai išregistruojamas.