- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau žinomi aštuonių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Kaip sekėsi kauniečiams? Paaiškėjo, kad Kauno abiturientams lietuvių kalba sunkiau įkandamas riešutėlis nei anglų.
Matematika neišgąsdino
"Labiausiai džiugina mokinių pasiekimai matematikos valstybiniame egzamine, kurio neišlaikė tik 3,91 proc. kandidatų iš visų laikiusiųjų Kauno mieste", – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė. Pernai šį egzaminą išlaikė 93,67 proc. pasirinkusių kauniečių.
Išaugo ir šio egzamino išlaikymo kokybė – gauta trigubai daugiau šimtukų, padaugėjo ir darbų, įvertintų nuo 86 iki 99 balų, dalis (iki 14,31 proc.); įvertintų nuo 36 iki 85 balų – iki 44,23 proc. Tiesa, egzamino išlaikymo riba – 10 taškų.
Iš matematikos gauti net 158 šimtukai (7,83 proc.), jų pernai buvo 50 (2,57 proc.).
45 šimtukai (iš 77 laikiusių) – Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientų, 18 (iš 222) – Kauno „Saulės“ gimnazijos, taip pat 18 (iš 66) – Kauno jėzuitų gimnazijos.
Anglų k. – įveikiama
V. Adaškevičienė pastebėjo, kad užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino rezultatai stabiliai geri, nors išaugo šį egzaminą laikiusių kandidatų skaičius (pernai – 2570, šiemet – 2676).
Didelės dalies abiturientų anglų kalbos žinios irgi įvertintos puikiai. Šiemet gauti 158 šimtukai, pernai – 150.
Anglų kalbos egzaminą šiemet išlaikė 99,07 proc. laikiusiųjų (pernai – 99,11 proc.). 86-99 balai skirti 27,47 proc., 36-85 balai – 55,64 proc. šį egzaminą pasirinkusių abiturientų.
46 šimtukus (iš 77 laikiusių) iš anglų kalbos egzamino šiemet gavo Kauno technologijos universiteto gimnazijos, 23 (iš 224) – VDU „Rasos“ gimnazijos, 21 šimtuką (iš 232) – Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientas.
Pastebima tendencija, kad net ir raštingi kandidatai neįveikia 16 taškų barjero. Tai nulemia negebėjimas argumentuotai atskleisti pasirinktą temą, netinkamas autorių, kūrinių pasirinkimas ar jų interpretavimas.
Lietuvių k. – sunkesnė
Kur kas liūdnesnės nuotaikos skaičiuojant lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatų statistiką. V. Adaškevičienė priminė, kad šio egzamino rezultatai nedžiugino nei pernai, nei šiais metais.
Šiemet jo neišlaikė dar daugiau abiturientų. Neigiamai įvertintos kas dešimto laikiusiojo pastangos (10,3 proc. šiemet ir 8,36 proc. pernai), nors egzaminą šį kartą laikė 46 kandidatais mažiau.
Šiais metais 86-99 balus gavo 11,32 proc., 36-85 balus – 37,9 proc. Kauno abiturientų.
21 jaunuolis įvertintas šimtuku (0,89 proc.) (2016 m. – 26 (1,08 proc.)). 9 šimtukai (iš 77 laikiusių) – Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientų, 4 (iš 226) – Vytauto didžiojo „Rasos“ gimnazijos. Šešių mokyklų atstovai pelnė po vieną ar du šimtukus.
"Pastebima tendencija, kad net ir raštingi kandidatai neįveikia 16 taškų barjero. Tai nulemia negebėjimas argumentuotai atskleisti pasirinktą temą, netinkamas autorių, kūrinių pasirinkimas ar jų interpretavimas. Parašytas didelis žodžių skaičius (500 ir daugiau), deja, neužpildo turinio ir todėl nemaža dalis mokinių už turinį gauna 0 taškų, dėl kurių egzaminas būna neišlaikytas", – atkreipė dėmesį specialistė.
Ji priminė, kad įvertinimai nuo 16 iki 35 balų atitinka patenkinamą, nuo 36 iki 85 balų – pagrindinį, o nuo 86 iki 100 balų – aukštesnįjį pasiekimų lygį.
Tobulėti yra kur
Kaunietiškus rezultatus lygindama visos šalies kontekste, V. Adaškevičienė teigė, kad itin didžiuotis neturėtume, kadangi bendrame kontekste esame mažesnių miestelių ar kaimo mokyklų abiturientų lygyje.
"Ugdymo įstaigos privalo atsakingai analizuoti abiturientų rezultatus, atlikti mokinių motyvacijos ir atskirų mokytojų darbo pamokose vertinimą. Tobulėti tikrai turime kur", – tvirtino pašnekovė.
Ją labiausiai jaudina pačių mokinių požiūris į mokymosi kokybę, kultūrinį, literatūrinį išprusimą.
"Įgyvendiname aibę prevencinių programų, užmiršdami kultūrinį jaunimo išprusinimą, kitokių priemonių, skirtų skaitymui skatinti, panaudojimą. Būtina atsižvelgti į pasikeitusius mokinių mokymosi stilius, jiems įprastas šiuolaikines priemones. Tinkamas skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas sudaro galimybes padidinti mokymosi veiksmingumą, ugdo mokinių savarankiškumą, skatina juos ieškoti, atrasti ir patirti pažinimo džiaugsmą. Šios priemonės taip pat sudaro galimybę diferencijuoti ir individualizuoti mokymąsi", – dėstė V. Adaškevičienė.
Kalbėdama apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio (bei mokyklinio) brandos egzamino vertinimo kriterijus, ji teigė, kad būtina peržiūrėti, keisti turinio vertinimą.
"Literatūrinis (kultūrinis) išprusimas gali būti atskleidžiamas labai skirtingai ir asmeniškai, vadinasi, vertinant neišvengiamas subjektyvumas, patirtinis suvokimas", – sakė specialistė.
Nesutinka su rezultatais
Ne visi Kauno abiturientai sutinka su egzaminų rezultatais. 95 kandidatai pateikė apeliacijas dėl gautų įvertinimų. Tai žymiau daugiau nei pernai.
"Kaip įprasta, daugiausiai apeliacijų sulaukta dėl lietuvių kalbos ir literatūros – 75", – skaičiavo V. Adaškevičienė.
Apeliacijos turi būti išnagrinėtos per 2-3 savaites, bet ne vėliau kaip iki liepos 18 dienos.
Dar liko sulaukti istorijos, informacinių technologijų, biologijos ir chemijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų.
Atestatų įteikimo šventės Kaune šiemet prasidės liepos 12 d. , didžioji dauguma abiturientų jais galės pasidžiaugti liepos 13-14 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža19
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Kauno pramonininkų asociacija pasirašė sutartį su Lietuvos mokyklų vadovų asociacija2
Besibaigiant sezonui, gegužės 13 dienos popietę visi Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) nariai rinkosi į metinį ataskaitinį susirinkimą, kuris vyko AB „Volfas Engelman“ Galerijoje. Asociacijos vadovybė naria...
-
Trūksta žodžių: pakrantę sutvarkė, bet šiukšles išvertė laukuose1
Kaišiadorys šiemet tapo Lietuvos kultūros sostine ir prie įvažiavimo į miestą, šalia vieno ežero, pasistatė miesto ženklą. Tam reikėjo sutvarkyti ežero pakrantę ir išrauti nendres. Tačiau, atrodo, viskas, kas išt...
-
Kaune apdovanojimais pagerbtos socialiai atsakingos organizacijos ir iniciatyvos3
Kaunas penktus metus iš eilės įvertina socialiai atsakingas organizacijas bei iniciatyvas, rodančias išskirtinį dėmesį specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Šią savaitę įteikti apdovanojimai „Kaunas visiems“ 20...
-
Kauno parama Ukrainai – perduos nebereikalingą greitosios automobilį
Kauno miesto taryba atliepė į Charkivo rajono atstovų prašymą suteikti humanitarinę pagalbą – greitosios medicinos pagalbos automobilį. Ši transporto priemonė padės teikti pagalbą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. ...
-
Keičiasi vietos, kur bus galima prekiauti maistu iš specialių automobilių1
Miesto tarybos posėdyje pakoreguotos prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės, pagal kurias bus daugiau vietų, kur galima prekiauti maistu iš specializuotų automobilių. Tiesa, kai kurios vietos nebuvo populiarios, todėl nuo šiol j...
-
Patvirtinta: už įvažiavimą į Senamiestį teks susimokėti87
Kauno taryba pritarė apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį. Mažų emisijų zoną kertant tranzitu reikės sumokėti 2 eurus, tačiau jei žmonės čia užsibus, mokestis bus taikomas tik už parkavimą. Gyventojams numatyta išimčių. ...
-
„Ryanair“ atidarė antrą orlaivių priežiūros angarą Kauno oro uoste – investavo 20 mln. eurų3
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ Kauno oro uoste antradienį oficialiai atidarė antrąjį orlaivių remonto ir techninės priežiūros pastatą su dviem angarais, į kurį investavo 20 mln. eurų. ...
-
Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia barža Baltijos šalyse5
Antradienį Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai. ...
-
V. Adamkus išpildė seną troškimą: jaunystės rekordus prisiminė viešėdamas Kauno stadione19
Nuo mažų dienų Žaliakalnyje šalia Ąžuolyno gyvenęs ir jaunystę aktyviam sportui dedikavęs Prezidentas Valdas Adamkus aplankė atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną bei renovuotą Sporto halę. Buvęs šalies vadovas su nostalgija dalijo...