Kas trečiame šulinyje vanduo – netinkamas maistui. Miestuose šulinių tikrai reikėtų paieškoti. Kiek tai aktualu? Ar verta nerimauti? Apie tai pokalbis su Visuomenės sveikatos centro atstove Irena Taraškevičiene.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešė, kad pernai ištyrus 582 šulinius nustatyta, jog daugiau nei ketvirtadalio jų vanduo netinkamas vartoti kaip geriamas ar maistui.
Dėl „vampyriško perteklinio vartojimo ir pernelyg spartaus vystymosi“ visame pasaulyje kyla vis didesnis pavojus žmonijos esminiam gyvybės šaltiniui – vandeniui, perspėjama Jungtinių Tautų ataskaitoje, paskelbtoje prieš trečiadienį prasidedantį svarbų viršūnių susitikimą šiuo klausimu.
Absurdiška situacija Vilniuje – senamiesčio gyventojai jaučiasi tarsi grįžę į viduramžius. Antrą mėnesį neturi vandens ir negali praustis, skalbti drabužių, gamintis maisto, kai kur išsijungė ir šildymo sistema, praneša LNK.
Bendrovės „Giraitės vandenys“, geriamąjį vandenį tiekiančios iš 72 vandenviečių, eksploatuojančios ir prižiūrinčios 147 artezinius gręžinius, 49 geriamojo vandens gerinimo ir 30 nuotekų valymo įrenginius, ūkis plečiasi, o pakaunės gyventojai gauna vis geresnes paslaugas, švaresnį vandenį, labiau tausojama aplinka.
Pakilęs Nemuno ir Neries vandens lygis sumažino Santakos parko ribas. Po vandeniu atsidūrė dalis medžių ir pėsčiųjų takų. Žinoma, parkas neskęsta, ledų sangrūdų nėra, tad pakilęs vanduo pavojaus nekelia. Tačiau pasigrožėti tikrai yra kuo.
Kuršių mariose pastebėjus galimą taršą paimti vandens mėginiai, pradėtas neplaninis įmonės „Klaipėdos vanduo“ patikrinimas, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.