Pastarasis Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas pažymėtas unikaliu projektu. Pagal dirbtinio intelekto (DI) ir dramaturgo tekstą tarptautinė kūrėjų komanda pastatė spektaklį „Frankenšteino kompleksas“.
Kauno kultūrinis gyvenimas pastaraisiais metais išsiskiria renginių įvairove ir gausa. Išradingumu pasižymintys kultūrininkai ir intensyvus pasiruošimas Europos kultūros sostinės renginiams net ir pandemijos sąlygomis padėjo išlaikyti Kauno kultūros lauką energingą ir kupiną lankytojus stebinančių iniciatyvų.
Tarptautinio festivalio „Kauno literatūros savaitė“ organizatoriai balandžio 7-ąją pakvietė į naujo formato renginį – „Naktinę kavinę“. Anot festivalio meno vadovo Lauryno Katkaus, tokia netradicinė renginio forma suteikia erdvę „šmaikštuoliams ir padaužoms, literatūros ir muzikos, literatūros ir teatro sintezei“.
Jei ne upės, Kaunas greičiausiai būtų įsikūręs visai kitoje vietoje. Būtent Nemunas ir Neris mus jungia į vientisą miestą ir vaidina svarbų vaidmenį Kauno gyvenime. Gegužės 20–22 d. atsigręžti į miesto upes ragins didysis „Santakos“ savaitgalis – antroji Kauno mito trilogijos veiksmo dalis.
Kauno valstybinis lėlių teatras kviečia į paskutinę šio kūrybinio sezono premjerą „Jokūbo dienoraštis“. Spektaklis skiriamas žydų genocido Lietuvoje, pradėto vykdyti prieš 80 metų, aukoms atminti. Scenoje pasakojama karą išgyvenančio berniuko Jokūbo istorija, paremta iš tiesų gyvenusių žydų vaikų dienoraščiais ir žydų folkloru, akcentuoja prisiminimų svarbą.
„Pabodusiam daugiabučių kiemui virtus europine scena, gyventojai kitomis akimis pamato namų aplinką. Jaučiama vienybė ir pasididžiavimas savo bendruomene“, – sako „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Goda Pomeranceva.
Bendresnį teatro peizažą neretai apžvelgiame kalendorinių metų ar teatro sezono pabaigoje, bet ne mažiau svarbus atskaitos taškas – kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Tai ne tik šventinė diena teatro kūrėjams ir žiūrovams – su šia diena paprastai siejamas ir ryškiausių teatro įvykių, reiškinių ir kūrėjų įvardijimas.
Kai viso pasaulio dėmesys nukrypęs į įvykius Ukrainoje, sunku šalia vykstančio karo nesieti su kitais reiškiniais, kad ir, pavyzdžiui, meno kūriniais, kurie yra ne tik kultūrinio, bet ir socialinio-politinio gyvenimo dalis. Tačiau Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) įvykusi Michaelo Kunze's ir Sylvesterio Levay miuziklo „Elisabeth“ premjera, režisuota Viktorijos Streičos, pateikia akivaizdesnes meno ir politinių įvykių paraleles.
Šių dienų aplinkos kontekstas ne vienam pažadina egzistencinių minčių, vertiname įvykių vingius valstybių ir asmenybių lygiu, dairomės paaiškinimų istorijos dialektikoje. Aktualijos suskamba ir viešose erdvėse, ir teatrų scenose.