Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą.
Dėl geopolitinės situacijos ir infliacijos daugiau taupyti ėmė 40 proc. šalies gyventojų, rodo skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toliau bus ieškoma sprendimų, kaip padėti ūkininkams dėl smarkiai kritusių žaliavinio pieno kainų, tačiau, pasak jos, tai būtų ne tik piniginiai, bet ir reguliaciniai sprendimai, kurie suteiktų ūkininkams didesnę derybinę galią derantis su perdirbėjais.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves.
Socialinių reikalų ekspertas Romas Lazutka teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai atsižvelgia į dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl automatinio įtraukimo bei didesnės vienkartinės išmokos, tačiau sistema, anot jo, lieka neteisinga, nes valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoja dalies gyventojų kaupimą.
Sumažėjus elektros kainoms, prezidentūra sako, kad laikas atsisakyti dabar taikomo kompensacijų mechanizmo. Teigiama, kad kompensuoti būtų galima iki 150 kilovatvalandžių (kWh). Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Respublikos prezidento patarėju Tomu Lukoševičiumi.
Kasdien dešimtys savivaldybės darbuotojų prisideda prie Klaipėdos rajone vykstančių pokyčių. Politikų paskirstytos lėšos ir nubrėžti prioritetai įgyvendinami būtent darbuotojų darbo dėka – tvarkoma infrastruktūra, kyla darželiai, renovuojami kultūros centrai, tvarkomos viešosios miestelių ir gyvenviečių erdvės, užtikrinamos kokybiškos paslaugos gyventojams.
Kauno miesto taryba susirinko į paskutinį šios kadencijos posėdį, kuriame svarbiausias darbas – biudžeto priėmimas. Šiemet didžiausias dėmesys bus skirtas švietimui.
Vienas svarbiausių metų darbų – biudžeto tvirtinimas. Kasmet dešimtys žmonių administracijoje, įstaigose ir politiniu lygmeniu praleidžia savaites balansuodami ir skirstydami biudžeto lėšas. Darbas tikrai milžiniškas, nes nuo jo priklauso, kaip rajonas vystysis visus ateinančius metus.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai siekė 15,9 mlrd. eurų – 1,382 mlrd. eurų (9,5 proc.) daugiau nei planuota ir 2,641 mlrd. eurų (19,9 proc.) daugiau nei 2021 metais.