Šyp­so­da­mie­si mes tie­sia­me ke­lius iš šir­dies į šir­dį. Už­ka­riau­ja­me pa­sau­lį, sklei­džia­me sie­los ši­lu­mą, įko­pia­me į aukš­čiau­sias vir­šu­kal­nes, da­ro­me ge­riau­sius dar­bus, pa­ti­ria­me įsta­biau­sių nu­ti­ki­mų. Vis tik kar­tais šyp­se­noms rei­kia tru­pu­tė­lį pa­dė­ti – kad vėl švy­tė­tų, o mes ga­lė­tu­me da­ly­tis ge­ru­mu. CLI­NIC | DPC kli­ni­kos gy­dy­to­jai la­bai džiau­gia­si, ga­lė­da­mi pri­si­dė­ti prie šyp­se­nų gro­žio, švy­tė­ji­mo ir kar­tu įveik­ti kliū­tis, pa­si­tai­kan­čias be­si­šyp­san­čių­jų ke­ly­je.