Buvo aptarti Lietuvos pasiūlymai EVT dėl priemonių ilgalaikėje ir trumpalaikėje perspektyvoje siekiant energetikos kainų reguliavimo: bus išsakomas palaikymas ES energijos vidaus rinkai, žaliosios transformacijos spartinimui, trumpuoju laikotarpiu – dėl įrankių užtikrinant socialines garantijas pažeidžiamiausiems energijos vartotojams.

Anot šalies vadovo, investuodami į atsinaujinančios energijos išteklių technologijas ir inovacijas, panaikiname energetinę priklausomybę nuo trečiųjų valstybių.

„Energijos kainų krizės akivaizdoje turi būti išsakoma parama ES Žaliajam kursui kaip ilgalaikiam atsakui į iškastinio kuro brangimą. Taip pat turi būti keliamas poreikio pasirūpinti pažeidžiamiausiais energijos vartotojais klausimas – operatyvus atsakas padėtų išvengti energetinio skurdo lygio augimo. Mūsų valstybė yra gerasis to pavyzdys: dujų kainos Lietuvai tapo paskata perorientuoti šildymo sektorių nuo brangesnių dujų į tvarų vietinį biokurą bei taip suvaldyti dideles šildymo kainas“, – teigė šalies vadovas.

Mūsų valstybė yra gerasis to pavyzdys: dujų kainos Lietuvai tapo paskata perorientuoti šildymo sektorių nuo brangesnių dujų į tvarų vietinį biokurą bei taip suvaldyti dideles šildymo kainas.

Prezidentas susitikime taip pat aptarė Lietuvos ir Baltarusijos sienos, fizinio barjero įrengimo darbų eigą bei susijusius EVT svarstytinus klausimus. Šalies vadovas teigiamai vertina iniciatyvą bendru laišku, kurį pasirašė dar 11 ES šalių vidaus reikalų ministrai, kreiptis į Europos Komisiją. Laiške akcentuojama būtinybė imtis neatidėliotinų veiksmų keičiant ES teisės aktus. Prezidentas tvirtino, kad turime nesustoti ir toliau tęsti pradėtus darbus, siekdami užsitikrinti kuo platesnį palaikymą pateiktiems siūlymams.

G. Nausėdos teigimu, išorinę ES sieną saugančios valstybės turi turėti efektyvius įrankius, kuriais galėtų atremti trečiųjų šalių instrumentalizuojamus nelegalios migracijos srautus ar kitas hibridines atakas, o tam būtini ES migracijos politiką, prieglobsčio ir sienų apsaugą apibrėžiančių teisės aktų pakeitimai.

Pasak šalies vadovo, turime siekti spartaus fizinio barjero įrengimo, taip pat svarbu pasiekti sutarimą, kad fizinio barjero, kaip vieno efektyvesnių ES išorės sienų apsaugos priemonių, įrengimas būtų vykdomas ES lėšomis.