„Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn“, – rašoma rezoliucijoje dėl P. Cvirkos paminklo.
Šiuo dokumentu sostinės taryba savivaldybės administracijos direktoriui pavedė parengti ir teikti Tarybai svarstyti sprendimų projektus dėl paminklo nukėlimo įgyvendinimo.
Administracija įpareigota, prieš imantis nukėlimo veiksmų, parengti planą dėl skvero laikinosios vizijos ir tęsti diskusijas su visuomene, įtraukiant ekspertus, dėl ilgalaikio viso komplekso sutvarkymo.
Taip pat savivaldybės taryba priėmė sprendimą P. Cvirkos paminklą ir keturias 2015 m. nuo Žaliojo tilto nukeltas skulptūras perduoti valstybei. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas yra sakęs, kad šios sovietinės skulptūros turėtų tapti Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.
Rezoliucijos iniciatorė: pergalė atkuriant istorinį teisingumą
Rezoliuciją dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo inicijavusi savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Kamilė Šeraitė džiaugėsi priimtu sprendimu. Paminklo nukėlimas, jos vertinimu, yra žingsnis atkuriant istorinį teisingumą.
„Tai yra svarbi pergalė atkuriant istorinį teisingumą. Šio paminklo neturėjo likti jau tuomet, kai atgavome Nepriklausomybę. Deja, diskusijos užsitęsė daugiau nei 30 metų, bet, matyt, visuomenė yra pribrendusi kaitai“, – po balsavimo Eltai sakė K. Šeraitė.
Tai yra svarbi pergalė atkuriant istorinį teisingumą. Šio paminklo neturėjo likti jau tuomet, kai atgavome Nepriklausomybę.
Savivaldybės politikė tikino, kad trečiadienį priimtame projekte yra pakankamai saugiklių, jog skveras, kuriame šiuo metu dar stovi P. Cvirkos paminklas, nebus paverstas daugiabučių statybos vieta. Konservatorė įsitikinusi, kad šis sprendimas nuramins ir tam tikras visuomenėje kylančias aistras.
„Paminklo nukėlimas yra tam tikra prasme pradžia, bet tik tam, kad, svarstant skvero klausimus, tos aršios diskusijos visuomenėje nebekiltų ir būtų daugiau vienybės“, – tvirtino K. Šeraitė.
G. Jaunius: paminklo nukėlimo procesas dar nesibaigė
Tuo metu savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius akcentavo, kad paminklo nukėlimo procesas dar nėra pasibaigęs, o dėl tolesnės skvero vizijos galimybę pasisakyti dar turės visų nuomonių atstovai.
„Aš tai vertinu, kaip procesą, kuris dar nėra pasibaigęs. Taip, vienas svarbus žingsnis yra žengtas. Diskusijos, kurios vyko aplink šį skverą ir paminklą, buvo tikrai įvairios ir gana išsamios. Galbūt ne iki galo pavyko sutelkti ekspertus artikuliuotai nuomonei, bet tai irgi turbūt dėl to paties visuomenės nepasirengimo drąsiai žiūrėti į galimybes dekonstruoti istoriją“, – mano G. Jaunius.
Savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijos narys akcentavo, kad trečiadienį priimtame sprendime buvo atsižvelgta ir į Istorinės atminties komisijos rekomendacijas.
„Džiugu, kad rezoliucijos projekte atsirado ir istorinės atminties komisijos pasiūlytos rekomendacijos nesufokusuoti vien tik į faktą, kad paminklas turi būti nukeltas, bet žiūrėti visos visumos. Kaip atrodys skveras laikinuoju periodu, kai paminklas bus nukeltas, nukėlimą pradėti, kai mes turėsime tą viziją, ir lygiai taip pat toliau tęsti diskusijas, kokio istorinio pasakojimo mes norime skvere, kuris lieka be paminklo, tikriausiai ir be pavadinimo. Tai diskusijos dar tik prasideda“, – teigė jis.
Politikas pabrėžė, kad dabar buvo priimtas politinis sprendimas dėl paminklo nukėlimo, tačiau įgyvendinimo procese dar bus diskutuojama dėl skvero vizijos.
„Vilčių šiandien dar gali turėti visi. Tiek ir tie, kurie tikisi dekonstrukcijos galimybės, tiek ir tie, kurie tikisi visiško sovietinio laikotarpio išnaikinimo“, – tikino G. Jaunius.
ELTA primena, kad prie diskusijų dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo savivaldybės politikai grįžo po to, kai rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas išbraukti šį objektą iš Kultūros vertybių registro.
Naujausi komentarai