Nors prezidentas Gitanas Nausėda siūlymą įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį vadina „svarstytinu“, tačiau kartu jis akcentuoja pasigendąs iniciatyvų dėl sisteminės mokesčių sistemos pertvarkos.
Maskvos grasinimų, kad neatšaukus Rusijai pritaikytų sankcijų gali kilti pasaulinė maisto krizė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nelaiko rimtais. Pasak jo, Kremlius veikiausiai nesupranta sankcijų taikymo principų.
Europos Sąjunga turėtų dėti kuo didesnes pastangas didindama savo gamybos apimtis bei mažindama priklausomybę nuo importo iš Azijos šalių, įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis pažymi, kad Lietuva jau ėmė judėti šia kryptimi.
Bazinių palūkanų normų dydžius reguliuojantys centriniai bankai neturi praktiškai jokios įtakos valdant infliacijos tempus, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ekonomisto nuomone, įsivaizdavimas, kad pinigų politikos formuotojai gali paveikti kainų augimą, tėra „neoliberali iliuzija“, kurią sukūrė patys centrinių bankų atstovai.
Lietuvos bankui kalbant apie tai, kad nekilnojamojo turto kainos pagrįstą jo vertę jau viršija 9 proc., tiek valdantiesiems, tiek opozicijai atstovaujantys parlamentarai pirštu beda į konkrečią problemą, trukdančią padidinti būsto pasiūlą – statybos leidimų išdavimo trukmę.
Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavime į partijos narius kreipęsis Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas tikina, kad politikai, neva pasisakantys už paramą tradicinei šeimai, dažniausiai tiesiog yra prieš LGBT asmenis, o tai reiškia, prieš kitus žmones.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis įsitikinęs, kad reikšmingai sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, galutinės kainos vartotojui taip pat imtų mažėti, kadangi prekybininkams jas išlaikant tokio pat lygio jiems kiltų rizika prarasti savo pirkėjus.
Nepaisant to, kad tokios valstybės valdomos įmonės, kaip „Lietuvos paštas“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi – per artimiausius metus jos gali atnešti kur kas didesnę finansinę grąžą valstybei.
Karas Ukrainoje paklausą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje kol kas paveikė minimaliai, tačiau didžiausias poveikis bus juntamas dėl būsto pasiūlos iššūkių, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, dabartinės nekilnojamo turto kainos pastebimai viršija realią jų vertę.