Maljorkoje viešinčio kauniečio Simono Dovidavičiaus atostogas sujaukė internetu paskleista žinia, neva jis pametė piniginę, todėl negali susimokėti už viešbutį ir maldauja finansinės pagalvos – 1 tūkst. 880 dolerių.

Suprato esąs apšvarintas

Kauno žydų bendruomenės centro veikėjas, Chiunės Sugiharos namų direktorius S.Dovidavičius „Kauno dienai“ prisipažino visą naktį Maljorkoje svarstęs, kas galėjo įsilaužti į jo elektroninio pašto dėžutę, tačiau vienareikšmio atsakymo taip ir nesurado.

„Tai ir yra baisiausia: supranti, kad tave apšvarino, bet nežinai, kur ir kaip“, – dalijosi į internete tykojančius spąstus pakliuvęs vyras.

S.Dovidavičius sakė, kad įsilaužėliai ne tik plačiai paskleidė suklastotą informaciją, bet ir sunaikino visus per pastaruosius dvejus metus gautus elektroninius laiškus.

„Tuose laiškuose buvo man ir Ch.Sugiharos fondui labai svarbių kontaktų, informacijos, tad galima sakyti, kad patyrėme ir moralinių, ir materialinių nuostolių“, – pabrėžė S.Dovidavičius.

Mini įtartiną aplinkybę

Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys kauniečio giminaičiai, draugai, pažįstami, darbo reikalais susieti žmonės sulaukė S.Dovidavičiaus laiškų, kuriuose vyras prašo skubiai paskolinti pinigų ir žada juos grąžinti, kai tik grįš į namus.

Pasak S.Dovidavičiaus, šioje istorijoje yra vienas mįslingas sutapimas. Jis, nukentėjusiojo nuomone, galbūt galės padėti užvesti tyrėjus ant nusikaltėlių pėdsakų.

„Suklastoti laiškai buvo paskleisti maždaug iš karto po to, kai vakariniu reisu išskridau į Ispaniją. Melaginguose laiškuose teigiama, kad viešbutyje, už kurį negaliu susimokėti, apsistojau išvykęs į skubią ir neplanuotą kelionę“, – dalijosi pastebėjimais kaunietis.

Peršasi išvada, kad sukčiai galėjo žinoti, jog S.Dovidavičius išvyksta į užsienį.

„Bilietus skrydžiui rezervavau internetu. Gal aferistai kažkokiu būdu galėjo gauti bilietus užsisakiusių keleivių duomenis? Bet tai tik mano pastebėjimai. Kai grįšiu į Kauną ir situaciją aptarsime su kompiuterių specialistais, galbūt situacija pasidarys aiškesnė“, – vylėsi Ch.Sugiharos namų direktorius.

Pėdsakai – Nigerijoje

Išnaršyta pašto dėžute susirūpinęs Ch.Sugiharos namų darbuotojas Ramūnas Janulaitis „Kauno dienai“ sakė, kad bandė sužinoti, iš kokio adreso buvo naudojamasi S.Dovidavičiui ir legendinio japonų diplomato Ch.Sugiharos namams-muziejui priklausančia elektroninio pašto dėžute.

„Visi prisijungimai pastaruoju metu buvo iš Lietuvos, tik vienas – iš Nigerijos. Nieko nuostabaus – daug kam teko girdėti apie šioje šalyje veikiančius įvairaus plauko aferistus“, – sakė R.Janulaitis.

Jis pasakojo, kad pastaruoju metu sulaukia daug skambučių iš pažįstamų, kurie klausia: ar Simonas pokštauja, ar čia kažkas rimto?

„Kai kuriems laišką gavusiems žmonėms įtarimų sukėlė tai, kad jis rašytas anglų kalba. Daugumą laiškų Simonas rašo ne angliškai, bet lietuviškai“, – paaiškino nukentėjusiojo bendradarbis.

Pats S.Dovidavičius „Kauno dienai“ sakė, kad melagingą laišką gavęs Švedijoje gyvenantis giminaitis pasakojo, jog klastotė buvo išsiųsta iš Londono.

Pavertė anekdotu

Nukentėjęs kaunietis neturi duomenų, kad koks nors giminaitis, draugas ar pažįstamas būtų patikėjęs apgaule ir išsiuntęs pinigų.

Į panašią situaciją prieš kelias savaites buvo patekusi ir Kauno galerininkė Irena Mikuličiūtė–Mika. Jos artimiesiems, draugams, verslo partneriams elektroniniu paštu buvo išsiuntinėti laiškai, esą ją ištiko nelaimė ir skubiai reikia 2 tūkst. eurų.

I.Mikuličiūtė guodėsi tik tuo, kad niekas nepasidavė sukčių raginimui kuo skubiau pervesti pinigus. Laiškų sulaukę pažįstami visų pirmą paskambindavo ir paklausdavo, kas atsitiko ir kodėl reikia pinigų.

„Kai apsilankiau „Poezijos pavasario“ šventėje, priėjo poetas Kęstutis Navakas ir pasakė: „Atnešiau tau, kaip prašei, 2 tūkstančius eurų.“ Aišku, tai buvo pokštas. Galima sakyti, kad aferistų sumanymas buvo paverstas anekdotu, ir tiek“, – ne per seniausius įvykius prisiminė kaunietė.

Vis dėlto moteris neslėpė, kad jai iki šiol neduoda ramybės mintis: kaip sukčiai galėjo sužinoti jos prisijungimo prie elektroninio pašto duomenis? Toks pavojus, būgštavo galerininkė, gresia visiems interneto vartotojams.

Oro uoste – pavojinga

I.Mikuličiūtė–Mika prisipažino turinti kol kas nei patvirtintų, nei paneigtų įtarimų.

„Galbūt tai įvyko Oslo oro uoste, kur naudojausi vietine interneto svetaine. Girdėjau, kad kai kuriose svetainėse galima pasigauti kompiuterinį virusą, kuris nuskaito prisijungusiojo duomenis“, – svarstė galerininkė.

Panašiais įtarimais dalijosi ir S.Dovidavičius. „Kai kurie pažįstami mano, kad duomenys galėjo būti nuskaityti per Wi-Fi bevielį internetą. Dažnai keliauju, tačiau ne visada su savimi turiu kompiuterį, tad prie interneto tenka prisijungti viešbučiuose, kavinėse. Galbūt kavinėse ar viešbučiuose galėjo būti perimti slapti duomenys?“ – spėliojo S.Dovidavičius.

Saugotis klastingų laiškų

Ch.Sugiharos namų kompiuterius prižiūrinčios bendrovės „Resvera“ specialistas Vincas Šniolis teigė, kad kol kas neįmanoma nustatyti priežasties, kaip sukčių rankose atsidūrė slapti duomenys, leidžiantys patekti į svetimą elektroninio pašto dėžutę.

„Konkrečią priežastį galėsime nustatyti tik tuomet, kai S.Dovidavičius grįš iš Ispanijos ir apžiūrėsime jo kompiuterį“, – sakė specialistas.

Anot V.Šniolio, slapti duomenys svetimiems asmenims gali patekti gavus laišką iš virusu užkrėsto kompiuterio.

„Tokiame laiške gali būti neaiški nuoroda. Jei ji atidaroma, iš kompiuterio gali būti pradėta rinkti slapta informacija. Todėl prie neaiškių nuorodų geriau nesiliesti. O jei jau taip atsitiko, būtina panaikinti virusą ir pakeisti visus elektroninio pašto prisijungimo duomenis“, – pabrėžė V.Šniolis.

Slaptažodžius būtina keisti

Kompiuterių specialistas Audrius Kauzonas parėžė, kad labai svarbu nuolat keisti slaptuosius prisijungimo duomenis.

„Nieko naujo nepasakysiu, tegaliu priminti menkai paguodžiančią tiesą, kad yra daug būdų, kaip galima sužinoti slaptažodį ir kad nuolat išrandami nauji būdai. Kartais sukčiai pagauna ant kabliuko visiškai primityviu būdu – atsiuntę kokį nors suktą laišką ir panašiai. Visų metodų neaprėpsi ir kiekvienam nepasirengsi. Vienintelis apsisaugojimo kelias – neprarasti budrumo.

Nepatartina nuolat ištikimai naudotis tuo pačiu slaptažodžiu. Po tam tikro laikotarpio jį reikėtų keisti. Slaptažodis turėtų būti kuo sudėtingesnis, kuo sunkiau atspėjamas. Geriau, kad jį sudarytų daugiau ženklų – nuo šešių iki aštuonių. Tai vienos iš paprasčiausių, tačiau gana veiksmingos priemonės.

Keletas saugos patarimų

Kompiuteris privalo turėti antivirusinę programą – tai padės apsisaugoti nuo svarbius duomenis galinčių nuskenuoti virusų.

Kai kurie vartotojai naudoja senesnės įrangos Wi-Fi ryšį, kuris nėra saugus, todėl reikia pasirinkti atitinkamus šio ryšio nustatymus, kurie komunikaciją padaro nerizikingą.

Rizikos niuansų atsiranda prisijungiant interneto svetainėse, per kurias galima į asmeninį kompiuterį įdiegti virusą ir tokiu būdu gauti priėjimą prie slaptų duomenų.

Prieiti prie asmeninių duomenų sukčiams padeda ir feisbukas, kur kai kurie savisaugos instinktą praradę žmonės lengvabūdiškai atskleidžia daug savo paslapčių. "Nereikia užmiršti, kad mus nuolat stebi budrios sukčių akys“, – sakė IT specialistas A.Kauzonas.

Jo teigimu, nuskenuoti prisijungimo prie bankų sąskaitų duomenis yra sudėtingiau, tačiau ir šioje srityje būtina laikytis įprastų saugumo priemonių: neprisijungti prie banko sąskaitos atsitiktinėse vietose, esant šalia nepažįstamiems asmenims.