Rugsėjis aprūpino puikiais orais. Puikų orą galime vartoti savęs neribodami – pagal plaučių tūrį ir gerklės plotį. Kelkime kvėpavimo bangą, juk vartotojas už gero oro vartojimą nemoka.
Prieš metus ministrai dideliu greičiu vežioti lenktynių trasa Kačerginėje, kad pamatytų, kokia ji nelygi. Paskui pasirašytas trasos atnaujinimo memorandumas, tačiau iki šiol čia niekas nepasikeitė.
„Suplanuota Viešojo saugumo tarnybos (VST) reforma neturi aiškaus tikslo, jos sumanymo aplinkybės miglotos, todėl neramu, kad bus pridaryta žalos – likviduota kelis dešimtmečius kurta ir stiprinta šalies valstybingumui svarbi tarnyba“, – apgailestavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Neseniai šaligatviai priklausė tik pėstiesiems. Jie tam ir buvo sukurti. Šaligatviai atsirado, kai, pasak romano „Aukso veršis“ autorių, gatves, kurias nutiesė pėstieji, užvaldė automobilininkai. Žinomo romano ištraukoje atkreipiamas dėmesys, kad važiuojamoji gatvių dalis dvigubai paplatėjo, šaligatviai pasidarė siauri it tabako banderolė, o pėstiesiems beliko spaustis prie sienų.
Nuo liepos įsigaliojo prieštaringai vertinami Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriais, kaip teigiama, siekta pagerinti vaistinėse teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę. Pokyčiai užkliudė ir vaistinių savininkus, ir samdomus darbuotojus.
Dar niekada taip gerai negyvenome. Tačiau nereikia nusiminti, jei nepakliuvote tarp gyvenančių kaip niekada gerai. Truputėlį pastangų ir kantrybės. Sakote, pensija jau ant nosies? Na, tuomet čia jau problema. Tada nepateksite tarp gyvenančių kaip niekada gerai. Prastokai gyvensite. Būsite biednas, bet teisingas – t. y. teisingai atspindintis realią socialinę situaciją Lietuvos platumose, o ne euro puodo zonoje pūpsančioje sostinėje ar kituose didesniuose miestuose, iš kur ir pasklido šūkis, kad dar niekada taip gerai negyvenome.
Prieš keletą metų būta statistinių apibendrinimų, kad daugėja į Lietuvos rinką patenkančios užkrėstos, nesaugios paukštienos. „Kauno diena“ pasidomėjo, kokia situacija pastaruoju metu.
Ne daug kas norėjo su juo draugauti. Jis buvo nepastebimas ir nereikalingas. Tūnojo kamputyje neturėdamas šansų, kad juo kas nors rimtai susidomės. Tačiau jei kas susidomėdavo, tai trumpai – netrukus vėl palikdavo ten, kur rasdavo. Net labai geranoriški tėvai patiems patikliausiems mažyliams nepatardavo turėti su juo reikalų, nes su tokiu draugaudamas nieko doro neišmoksi. Tai buvo senokai.
Apgaulingi gudravimai ar tik apmaudūs nesklandumai? Tokių įtarimų kilo globojamą senolę lankantiems jos pažįstamiems. Globos įstaigos vadovas įtarimus vadina šmeižtu.
Malonūs jaunuoliai, visada pasisveikindavo, palinkėdavo gražios dienos. Taip garbaus amžiaus moteris TV reporteriui apibūdino kaimynus, kurie nužudė močiutę.