- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto švaistymas – viena opiausių problemų visame pasaulyje. Nors milijonai žmonių badauja, vien Europos Sąjungos šalyse per metus išmetama apie 88 tonos maisto. Planuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius turėtų sumažėti perpus, tačiau dar iki to laiko prisidėti prie maisto atliekų mažinimo gali kiekvienas – juk net vienas iki šiukšlių dėžės nenukeliavęs obuolys, sūrio gabalėlis ar duonos riekė gali padėti kovoje su maisto švaistymu.
Statistika verčia susirūpinti
Maisto švaistymo reiškinys pastaraisiais metais kelia ne tik moralines dilemas, žinant, kad daugybė žmonių skursta ir negali įsigyti visų reikiamų maisto produktų, tačiau ir ekologines problemas. Paskaičiuota, kad, jeigu maisto švaistymo fenomenas savo poveikio aplinkai apimtimis būtų prilygintas valstybei, didžiausių teršėjų sąraše jis užimtų trečią vietą po Kinijos ir JAV.
Vien dėl Europos Sąjungoje (ES) iššvaistomo arba prarandamo maisto į atmosferą kasmet yra išmetama apie 170 mln. tonų anglies dvideginio. Daugiau nei pusė (53 proc.) ES iššvaistomo maisto tenka namų ūkiams, 19 proc. maisto apdirbimo pramonei, 12 proc. viešojo maitinimo įstaigoms, 11 proc. pirminės maisto gamybos sektoriui, o 5 proc. – didmeninei ir mažmeninei prekybai.
Maisto švaistymo problema egzistuoja kone visose išsivysčiusiose šalyse – ne išimtis ir Lietuva. Tiesa, pagal vienam žmogui tenkantį iššvaistomo maisto kiekį mūsų šalis yra dešimta mažiausiai maisto išmetanti valstybė ES. Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 119 kg iššvaistyto maisto. Palyginimui, didžiausioje maisto švaistūnėje Olandijoje vienam gyventojui per metus tenka net 541 kg išmesto maisto.
Maistą atiduoda labdarai ir paramai
Siekdami sumažinti išmetamo maisto kiekius, konkrečių veiksmų gali imtis visi – tiek vartotojai, tiek maisto gamintojai ar tiekėjai. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose viena efektyviausių priemonių mažinti švaistymą yra neparduotų maisto produktų perskirstymas. Šios taktikos jau daug metų laikosi ir prekybos tinklas „Iki“, kuris paskutinės dienos galiojimo produktus atiduoda labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, atiduodant paskutinę dieną galiojančius produktus paramai, tuo pačiu metu užtikrinama, kad vargingiau gyvenantys žmonės juos galės suvartoti tą pačią dieną.
„Jau beveik dešimtmetį esame didžiausias „Maisto banko“ rėmėjas maistu. Tai reiškia, kad mūsų parduotuvėse nenupirkti ir paskutinę dieną galiojantys maisto produktai yra atiduodami šiai organizacijai, kuri pasirūpina, kad toks maistas pasiektų vargingiau gyvenančius šalies gyventojus, kurių Lietuvoje yra arti 400 tūkst. Per metus organizacijai vidutiniškai atiduodame apie 3600 tonų maisto už beveik 6 mln. eurų“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
Anot prekybos tinklo atstovės, tokiu būdu ne tik sprendžiamos ekologinės su maisto švaistymu susijusios problemos, bet ir padedama būtinų produktų įsigyti negalintiems Lietuvos gyventojams. B. Čaikauskaitės teigimu, siekiant pastarojo tikslo, prisijungti nuolatos skatinami ir pirkėjai, kurie vis aktyviau ir noriau įsitraukia į prekybos tinklo ir „Maisto banko“ organizuojamas paramos iniciatyvas.
Geriausi šefai panaudoja net morkų lupenas
Maisto švaistymo problemai neabejingi ir geriausi šalies virtuvės profesionalai bei restoranai. Geriausiu Lietuvos virtuvės šefu tituluojamas Deivydas Praspaliauskas atskleidžia prijaučiantis vadinamajam „zero waste“ (liet. nulio atliekų) judėjimui, todėl kartu su restorano „Amandus“, kuriame šiuo metu dirba, komanda deda visas pastangas, kad nepanaudoto maisto virtuvėje liktų kuo mažiau.
„Restorane kiek galėdami stengiamės mažinti maisto švaistymą. Tiesa, užduotį, visu šimtu procentų panaudoti maisto likučius Lietuvoje, apsunkina į tai orientuotos atliekų surinkimo sistemos nebuvimas. Neturime galimybės rūšiuoti skirtingų maisto atliekų ir jas atiduoti surinkėjams, kurie pasirūpintų antriniu jų panaudojimu, taip, kaip, pavyzdžiui, yra Didžiojoje Britanijoje“ – atskleidžia D. Praspaliauskas.
Dėl šios priežasties, pasak šefo, restorano komanda iš padėties sukasi ieškodama būdų panaudoti visas produktų dalis. Pavyzdžiui, išpjaustytos mėsos ar žuvies kaulinės dalys praverčia verdant sultinius ar žuvienę, o nuvalytų morkų lupenos yra džiovinamos bei vėliau panaudojamos.
„Didelį dėmesį taip pat skiriame tinkamiems produktų kiekių užsakymams ir jų galiojimo terminams. Be to, gaminame tokias porcijas, kurias žmonės galėtų ir norėtų suvalgyti. Galiausiai, jei maistas yra išties geras, lankytojai tikrai nepaliks jo nesuvalgyto lėkštėje. Taigi, svarbu ir ruošiamo maisto bei jam naudojamų produktų kokybė“, – tvirtina D. Praspaliauskas.
B. Čaikauskaitės antrina sakydama, jog visuomet reikėtų atidžiau atkreipti dėmesį ir į prekių vartojimo terminus.
„Tai nebūtinai reiškia, kad visuomet reikia rinktis gaminius su pačiu ilgiausiu galiojimo laiku, tačiau žinant, kada produktą ketinama naudoti, ši informacija gali leisti pasirinkti racionaliau. Taip pat tam, kad produktai greitai nesugestų, būtina juos saugoti pagal ant pakuotės nurodytas laikymo sąlygas. Galiausiai, iš karto nesuvartotą maistą galima užšaldyti vėlesniam laikui arba tiesiog panaudoti kitų patiekalų gaminimui“, – sako B. Čaikauskaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno pramonininkų asociacija pasirašė sutartį su Lietuvos mokyklų vadovų asociacija2
Besibaigiant sezonui, gegužės 13 dienos popietę visi Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) nariai rinkosi į metinį ataskaitinį susirinkimą, kuris vyko AB „Volfas Engelman“ Galerijoje. Asociacijos vadovybė naria...
-
Lietuvos ir Singapūro pašto įmonės sutarė bendradarbiauti
Lietuvos paštas su Singapūro paštu „SingPost“ susitarė labiau bendradarbiauti pašto bei greitojo siuntų pristatymo versle. ...
-
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną3
Žodžiai „dantų implantacija“ daugeliui vis dar asocijuojasi su itin sudėtinga ir daug laiko reikalaujančia procedūra. Tačiau medicinai sparčiai tobulėjant, o pasaulyje atsirandant vis inovatyvesniems metodams, šiandien pacientai &sc...
-
„Ryanair“ atidarė antrą orlaivių priežiūros angarą Kauno oro uoste – investavo 20 mln. eurų3
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ Kauno oro uoste antradienį oficialiai atidarė antrąjį orlaivių remonto ir techninės priežiūros pastatą su dviem angarais, į kurį investavo 20 mln. eurų. ...
-
Žiniasklaida: Maskvoje vykusioje parodoje tarp dalyvių – Lietuvos įmonė „Tersis“7
Kovo pabaigoje Maskvoje vykusioje kasmetinėje logistikos parodoje tarp jos dalyvių pasirodė ir Vilniuje įregistruota pervežimų įmonė „Tersis“, rašo portalas „Delfi“. ...
-
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ketina atleisti 39 laboratorijos darbuotojus4
Kėdainių rajone, Dotnuvoje, įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, ketina atleisti 39, arba 8 proc. savo darbuotojų, tačiau įstaigos planus gali pristabdyti politikai. ...
-
Pirmasis pasaulyje autonominis keltas jungiasi prie „Tele2“ 5G ryšio: plukdo be kapitono ir įgulos
Daugeliui jau teko girdėti apie bepiločius automobilius, kurie vairuoja patys, tačiau ar esate girdėję apie keltą be kapitono? Vienintelis toks elektrinis autonominis keltas pasaulyje Švedijos sostinėje veikia jau metus. Tam, kad galėtų skland...
-
Statybų sektoriaus sėkmės variklis – vidinė įmonės kultūra
Šiuolaikinės įmonės kelia sau vis daugiau reikalavimų: vienas jų – vidinė kultūra. Vadovai suprato, kad bendrovės siekiamybė – ne tik pelnas, bet ir investicija į žmones – būtent jie pelną ir generuoja. Į vidinės ku...
-
Teismas: „TETE-A-TETE“ nepažeidė įstatymo leisdama asmenims žaisti nuotoliniu būdu iš užsienio
Praėjusią savaitę Regionų administracinis teismas konstatavo, kad Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) nepagrįstai pripažino azartinius lošimus organizuojančią bendrovę „TETE-A-TETE“ kazino“ pažeidus įstatymo nuostatas,...
-
NT vystytojai: ar langų kryptys vis dar lemia būsto pasirinkimą – pirkėjų įpročiai gali nustebinti
Teigiama natūralios saulės šviesos įtaka žmogaus organizmui – nenuginčijama: gerina nuotaiką, fizinę ir emocinę sveikatą, didina darbingumą, mažina nuovargį bei daugelio ligų tikimybę. Norėdami saulės šviesos turėti daugiau...