- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geopolitinių įvykių Ukrainoje sukelta krizė paveikė ir atliekų perdirbimo sektorių. Dėl užsidariusių rinkų užsienyje atliekų perdirbėjams teko skubiai keisti su padangų perdirbimu susijusius procesus ir paspartinti tam tikrus sprendimus prisitaikant prie esamos situacijos. Perdirbtų naudotų padangų guma Lietuvoje nuo šiol nebe eksportuojama, o virsta naujais, inovatyviais produktais vietos statybų rinkai.
Į statybų sektorių sėkmingai įsiveržęs gaminys, tai akustinio granulato plokštės – garsą izoliuojanti skirtingų medžiagų kompozicija, pagaminta iš perdirbtų padangų granulių, mėlynojo gipskartonio plokštės ir poliuretano klijų. Tokios plokštės naudojamos pertvaroms, kurios skiria patalpas, butus, gyvenamuosius kambarius ar virtuvės, vonios, tualeto erdves, taip pat naudojamos senų paviršių renovacijai, tarpaukštinėms perdangoms ir ventiliuojamiems fasadams.
Priverstiniai pokyčiai – pačiu laiku
Nemaža dalis gumos granulių iki karo Ukrainoje pradžios buvo eksportuojama, tačiau, kilus neramumams ir užsidarius tam tikroms rinkoms, perdirbtų padangų žaliavą teko daugiausia perduoti gamykloms, kurios ją naudoja kaip iškastinio kuro (anglies) pakaitalą tam pritaikytuose įrenginiuose gamindamos cementą.
Būtent tai ir buvo ta riba, kuri privedė prie poreikio priimti efektyvesnius sprendimus, mat perdirbtų padangų žaliavos perdavimas tokioms gamykloms – labai neefektyvus antrinės žaliavos naudojimas.
„Subyrėjus pardavimo kanalams artimose rinkose, buvome priversti granules išvežioti į cemento fabrikus bei siųsti į Indiją, Pakistaną pirolizės įrenginiams, kur perdirbtos gumos žaliava paverčiama atgal į pirminius naftos produktus. Tačiau tokie veiksmai neatitinka strategijos, orientuotos į žiedinę ekonomiką, kurią jau ne vieneri metai akcentuojame tiek mes, tiek įvairios valdžios institucijos. Be to, neseniai buvome investavę į specialią įrangą, skirtą iš gumos granulių gaminti galutinį produktą, tad supratome, kad dabar pats geriausias metas, kai gumos granules čia pat, Lietuvoje galima paversti tvariais, efektyviais, žmonėms naudingais, o svarbiausia – inovatyviais produktais“, – sakė atliekų perdirbimo įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.
Atsižvelgė į žmonių sveikatą, o konkretūs pavyzdžiai – žmonių švietimui
„Akustinio granulato plokščių sėkmė susijusi su žmonių sveikata, apie kurią jas kurdami ir galvojome. Milijardai žmonių pasaulyje kasdien patiria didelius triukšmo kiekius iš įvairių šaltinių, o moksliškai įrodyta, kad triukšmas kenkia sveikatai. Akustinio granulato plokštės užtikrina papildomą 15–16 decibelų garso izoliaciją, tad tikimės, kad geresnė garso izoliacija išgaunama plokštės dėka pasitarnaus mažinant žmonių irzlumą, stresą, miego sutrikimus. Be to, plokštė atspari mikroorganizmų, vabzdžių ir grybų patekimui, kas yra aktualu alergiją turintiems žmonėms“, – teigė M. Curko-Notkuvienė.
Nuo kasdienių guminių kilimėlių prie durų ar parkavimo bortelių iki sporto aikštynų bei vaikų žaidimų aikštelių dangos. Tai – produktai, kurie taip pat gimsta nusprendus perdirbtas padangų gumos granules panaudoti produktyviau.
Viena didžiausių Baltijos šalyse kompleksines atliekų tvarkymo, techninių sprendimų bei konsultavimo paslaugas teikianti įmonė skaičiuoja, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro 27 – 28 tūkst. naudotų padangų, kurios vėliau yra perdirbamos į gumos granules.
Galime drąsiai sakyti, kad permainos dėl užsidariusių rinkų išėjo tik į naudą.
Naujų produktų iš perdirbtų padangų bei žinios apie žiedinę ekonomiką vystymui buvo sukurtas ir įregistruotas prekės ženklas „Ekofina“. Tikimąsi, kad su konkrečiais produkcijos pavyzdžiais, žinia apie atliekų perdirbimo naudą sklis kelis kart greičiau nei anksčiau.
„Dabar galime drąsiai sakyti, kad permainos dėl užsidariusių rinkų išėjo tik į naudą. Yra galimybė produktyviau, per konkrečius gaminius ir pavyzdžius žmonėms paaiškinti, kas yra žiedinė ekonomika ir kodėl, pavyzdžiui, senas padangas geriau tinkamai perdirbti nei išmesti į sąvartynus ar kitaip utilizuoti. Tikimės, kad su laiku vis daugiau žmonių supras, kokie praktiški dalykai gali gimti iš antrinių žaliavų“, – teigė atliekų perdirbimo įmonės atstovė.
Vis dar vyrauja požiūris, kad tiesiog išmesti atliekas sąvartynuose ar kaupti jas, sukeliant daug pavojaus sau ir aplinkai, yra pigiau, nei perduoti jas įmonėms, kurios atliekas gali tinkamai perdirbti. Tad atliekų perdirbėjai įsitikinę, kad nors netikėtos aplinkybės kartais ir pasuka viską teigiama linkme, tačiau ilgalaikių tikslų link geriausiai veda kryptingas darbas bei ryžtas. Itin svarbu ir toliau skatinti augantį žmonių bei verslo ekologinį sąmoningumą ir pažangius valstybės sprendimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų4
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų7
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai2
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...