- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lauke sunoks auginamos braškės prognozuojama birželio pradžioje, – viduryje, o svečiuose pas „Uogų namų“ ūkio savininką Tomą Svilainį galima pasijusti tarsi savotiškame braškių rojuje. LNK žurnalistė teiravosi, koks šių metų derlius, kada pirmą kartą buvo nuskintos lietuviškos braškės.
„Šiemet net dviem savaitėms ankstesnis derlius. Pirmasis lietuviškų braškių sezono startas jau buvo gegužės pradžioje. O gegužės 4 d. jau turėjo ką ir parduoti Motinos dienos proga“,– teigė „Uogų namų“ savininkas Tomas Svilainis.
„O, sakykite, kaip Lietuvoje apskritai koks tas lietuviškas derlius šiemet? Minėjote, kad ankstyvas, bet ar gausus derlius bus?“ – klausė žurnalistė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Manau, kad nebus daugiau negu pernai, nes yra didelis temperatūrų skirtumas. Ryte labai šalta, o dieną labai karšta, todėl prognozuoju, kad derlius bus mažesnis negu pernai“, – atsakė ūkio savininkas.
„O kaip paveikė kainas pabrangusi energetika, elektros kainų kilimas, infliacija?“ – teiravosi žurnalistė.
„Kaina pas mus liko tokia pati kaip ir pernai – 12 eurų už kilogramą, nors ir startavom nuo 15 eurų už kilogramą. Tačiau pagrindinė kaina vis tiek išlieka 12 eurų už kilogramą kaip ir pernai. Nors ir viskas pas mus pabrango: trąšos, žmogiškieji ištekliai, bet kaina liko tokia pati“, – atviravo pašnekovas.
„Visus metus Lietuvoje buvo tiekiamos braškės iš šiltų kraštų, iš Lenkijos, gal jau žmonės prisiragavo ir, tiesiog, nebėra to poreikio mėgautis braškėmis?“ – klausė žurnalistė.
„Taip, mes konkuruojame su atvežtinėmis uogomis, įskaitant ir lenkiškas. Kuo mūsų, lietuviška uoga, yra pranašesnė ir skiriasi nuo kitų? Tuo, kad ji yra šviežesnė, pati skaniausia, ir skonis toks, kaip nuskintos uogos pirmą dieną“, – nedvejodamas trumpai ir aiškiai akcentavo pašnekovas.
„Ar žmonės pasiilgę lietuviškų braškių? O gal vis dėlto šiemet taupo?“ – klausė žurnalistė.
„Nori, klausia, bet daugelis taupo, – paklausia kainos. Vieni nuperka mažesnį kiekį, kiti didesnį, tačiau paklausos kritimas tikrai yra“, – apgailestavo savininkas.
„Ar jūs valgot braškes?“ – klausė žurnalistė.
„Ragaujam, mes ragaujam pačias neskaniausias. Kodėl? Todėl, kad turim patikrinti, kokio yra skonio, būtent, ta uoga ir mes turim žinoti ribas. Jeigu nepatyręs braškių skynėjas skina braškes, jis turi ragauti braškes, kad žinotų, ką jis skina. Tokių būdų jis supras, kuri yra neskani, o kuri skani“, – teigė pašnekovas.
„Kaip žinoti, kada jau tikrai prisirpusi braškė?“ – klausė žurnalistė.
„Blizgėti turi“, – trumpai atsakė savininkas.
„Blizgėti turi?“ – pasitikslino žurnalistė.
„Jeigu braškė neturi blizgesio, ji – neskani, bus beskonio arba sugedusi“, – akcentavo pašnekovas.
„O kaip atskirti parduotuvėje, kada braškė jau – pastovėjusi?“ – teiravosi žurnalistė.
„Pastovėjusi, turi būti atvėsinta. Ji – liečiama, ir kuo daugiau būna prisilietimų pirštais, indelyje transportuojant, matosi ir pavytę jos žali koteliai. Jeigu matote dabar, bent iki birželio vidurio, kol nebus lietuviškų, „grunto“ (lauko) uogų, ir jeigu kaina 8 eurai bei parašyta, kad tai – lietuviška, tai yra tikras melas. Šiltnamio braškė kainuoja 10 ar 9 eurus bet ne 8 eurus. Kai prasideda „grunto“ (lauko) braškės, tada pas mus braškės kainuoja 8 eurus. Tokia kaina ne tik pas mus, bet pas visus „šiltnamistus“, o kaina negali būti mažesnė negu 8 eurai“,– atviravo pašnekovas.
Jeigu kaina 8 eurai bei parašyta, kad tai – lietuviška, tai yra tikras melas.
„Tiek kainuoja braškės užauginimas?“ – teiravosi žurnalistė.
„Taip, taip ir turi būti, pati mažiausia kaina yra 8 eurai. Yra jau prekyboje po 7 eurus, ir teigiama, kad tai lietuviška, bet tai – melas. Ten, lenkiška arba graikiška, greičiausiai lenkiška“, – dėstė pašnekovas.
„Minėjote, kad šiemet derlius gali būti mažesnis negu pernai dėl tam tikrų oro sąlygų. O iki kada lietuviškos braškės nokina uogas?“ – teiravosi žurnalistė.
„Mūsų ūkyje, dar dvi savaitės ir uždarysime savo sezoną. Pernai mes baigėme skinti per Jonines, o šiemet pabaigsime už dviejų savaičių“, – atsakė pašnekovas.
„Tuomet prasidės lauke augančios braškės?“ – teiravosi žurnalistė.
„Visąlaik taip ir būna, kai prasideda iš lauko braškės Lietuvoj, mes baigiame sezoną. O šiemet, kadangi nušalo daug lauko uogų, tai turėtų būti tarpas kokią savaitę“, – akcentavo pašnekovas.
„Tai gali būti trūkumas lietuviškų braškių?“ – klausė žurnalistė.
„Lietuvoje kaina neturėtų kristi mažiau negu 8 eurai už kilogramą“, – atsakė braškių ūkio savininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...