Ketvirtis lietuviškos elektros – iš jūros

Energetikos ministerija pateikė derinti suinteresuotoms pusėms projektą dėl vietų Baltijos jūroje, kuriose tikslinga plėtoti vėjo elektrinių parkus. Pateikti siūlymai ir dėl elektrinių galingumo – jis galėtų patenkinti ketvirtadalį Lietuvos poreikio.

Žada lūžio tašką

"Vėjo energetikos plėtrai sausumoje jau sukurtos sąlygos, dabar dar vienas žingsnis pirmyn – sukurti palankią aplinką vėjo energetikai Baltijos jūroje. Jūrinis vėjas bus naujas ir reikšmingas lūžio taškas Lietuvos energetikoje, kadangi elektros energijos gamyba iš jūrinio vėjo yra efektyvesnė ir turi didesnį potencialą nei sausumoje. Šioje srityje prasidės arši konkurencija dėl investicijų ir turime tam kuo geriau pasiruošti", – teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Projektas parengtas remiantis darbo grupės, kurią sudarė valstybinių institucijų ir verslo asociacijų atstovai, rekomendacijomis. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė nagrinėjo šiuos svarbiausius klausimus: galimus vėjo elektrinių Baltijoje jūroje plėtros etapus, elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelius, atsakomybių ir prijungimo išlaidų paskirstymą, elektrinių vietų jūrinėje teritorijoje parinkimą, būtinus atlikti tyrimus. Svarstyti galimi paramos būdai, leidimų naudoti jūrinę teritoriją reglamentavimas ir jūrinio vėjo įrangos tiekimo grandinės plėtra.

Atsižvelgiant į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos ir Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslus bei darbo grupės rekomendacijas, Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad elektrinių parko įrengtoji galia siektų 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje pagamintų apie 2,5–3 TWh per metus elektros energijos – tai yra 25 proc. dabartinio šalies elektros energijos poreikio.

Vėjo energetikos plėtrai sausumoje jau sukurtos sąlygos, dabar dar vienas žingsnis pirmyn – sukurti palankią aplinką vėjo energetikai Baltijos jūroje.

Toli į jūrą

Jau numatyta tiksli Baltijos jūros teritorija, kurioje efektyviausia vėjo elektrinių plėtra. Numatomas plotas siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – maždaug 29 km, vidutinis jūros gylis – 35 m, vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.

Šiuo metu teisės aktuose nėra numatyta paramos sistema jūroje statomoms elektrinėms. Siūloma pavesti Energetikos ministerijai iki birželio 1 d. parengti reikiamus įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos schemą elektrinėms, kurias numatoma plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, ir suderinti siūlomą paramos schemą su Europos Komisija.

Įvertinant tai, kad tinklams, kurie prijungtų jūroje pastatytas elektrines, įrengti gali prireikti iki aštuonerių metų, tikslinga inicijuoti šių tinklų plėtrą kuo anksčiau. Todėl siūloma pavesti perdavimo sistemos operatoriui "Litgrid" pradėti parengiamuosius darbus.

Pirmuosius aukcionus jūriniam vėjui planuojama skelbti 2023 m. Elektrinės turėtų būti pastatytos ir pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m.

Jūrinio vėjo plėtra yra vienas iš Vyriausybės programos tikslų. Joje numatyta įvertinti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybių, plėtros poreikį ir sąnaudas bei priimti sprendimus dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje plėtros.

Abejoja dėl užmojų

Beje, pernai vasarą pranešta, kad Danijos bendrovė "European Energy" Lietuvoje planuoja plėtoti maždaug 500 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkų sausumoje. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Aistis Radavičius jau tada BNS sakė abejojantis tokiais užmojais, nes Lietuvoje yra tam tam tikrų apribojimų.

"Mes laukiame technologiškai neutralių aukcionų, jie bus dėl priedo prie rinkos kainos, tai yra tam tikras skatinimas. Aukcione parduodama galia yra 300 gigavatvalandžių – maždaug 100 MW. Rinkos sąlygomis statyti yra kitas dalykas, bet šiandien, manau, nepalanku rinkos sąlygomis statyti, nes bankai reikalauja ilgalaikių elektros supirkimo sutarčių", – pernai birželį sakė A.Radavičius.

"Galbūt yra atskirų atvejų, fondų, kurie žiūri paprasčiau negu bankai ir galėtų finansuoti projektus, bet Lietuva yra nedidelė, šiandien yra 540 MW per visą Lietuvą, ir kai kažkas sako, kad nori 500 MW pastatyti, kyla abejonių", – pridūrė jis.


Aistis Radavičius 

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius

„Vėjo energetikos plėtra jūroje bus itin reikšminga įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltą tikslą – ateityje visą reikalingą elektrą gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Pasiūlytas aukciono dydis, parinkta jūrinė teritorija ir siūlomas paramos modelis atitinka geriausią Europos šalių praktiką. Tačiau kartu norime atkreipti dėmesį, jog siekiant užtikrinti efektyvią jūrinio vėjo plėtrą svarbu tinkamai sureguliuoti įstatyminę bazę ir pateikti sektoriaus dalyviams trūkstamus išaiškinimus. Tam rekomenduojame atlikti keletą žingsnių.

Pirma, svarbu kaip įmanoma greičiau atlikti vėjo energetikos plėtrai jūroje reikalingus tyrimus ir studijas. Juos reglamentuojantys įstatymo pakeitimai buvo priimti dar 2017 metais, tačiau nuo to laiko buvo atlikta vos viena studija dėl vėjo energetikos potencialo Lietuvos jūrinėse teritorijose. Jau tampa akivaizdu, kad iki įstatyme numatyto galutinio termino – 2021 m. vasario 1 d. – visi reikalingi darbai nebus atlikti ir vėjo energetikos plėtra jūroje nusikels vėlesniam laikotarpiui. Jei procesai ir toliau vyks tokiu tempu, kyla rizika, kad iki 2030 metų vėjo elektrinių jūroje nepamatysime.

Antra, rinkos dalyviai laukia išaiškinimo, kas – Lietuvos energetikos agentūra ar patys vėjo energetikos projektų vystytojai – bus atsakingi už tam tikrų tyrimų, tokių kaip vėjo greičio matavimas, dugno tyrimai ir pan., atlikimą. Turėti tikslius duomenis apie jūrines sąlygas yra be galo svarbu, tuo tarpu ribotas Lietuvos energetikos agentūros biudžetas gali neužtikrinti geriausio tokių tyrimų rezultato. Todėl potencialūs aukciono dalyviai turėtų turėti galimybę patys atlikti šiuos esminius tyrimus.

Trečias svarbus žingsnis – sprendimas, kas – tinklų operatorius ar pats vystytojas – bus atsakingas už jūrinės pastotės ir eksporto kabelių iki kranto infrastruktūros sukūrimą. Asociacijos vertinimu, atsižvelgiant į Covid-19 pandemijos sukeltą ekonomikos sąstingį, kuomet šalys ieško būdų skatinti ekonomikas, toks projektas galėtų būti visiškai arba dalinai finansuojamas iš valstybės ar ES biudžeto lėšų. Tai prisidėtų kuriant darbo vietas, pridėtinę vertę ekonomikai ir parodytų valstybės ryžtą vystyti vėjo energetiką jūroje, pereinant prie mažai anglies dvideginio išmetančios ekonomikos.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kažin

Kažin portretas
ar tikrai elektra "iš jūros" bus superkama rinkos kainomis, ar kažkokiu būdu dotuojama. ko gero laisvi elektros energijos vartotojai jos nepirks ir ji bus nukreipta tiems, kurie neturės galimybės pasirinkti iš kur pirkti....

uuo

uuo portretas
uuo jau rado nauja babkiu vogimo is es ir lt biudzeto propeleriai juroje

Absurdas

Absurdas portretas
Kas mums is to !! Kainos elektros kosmines..
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių