„Wind Europe“ duomenimis, trečią metų ketvirtį pagal užsakytų vėjo jėgainių skaičių Lietuva buvo antra Europoje, tačiau pagal iš vėjo pagaminamos elektros energijos kiekį vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio ir ypač stipriai atsilieka nuo vėjo energetikos lyderių. Vėjo jėgainių parkus vystančių kompanijų atstovai tikina, kad tokių rodiklių Europos statistikoje pamatysime dar ne kartą, nes vėjo jėgainių parkų plėtra Lietuvoje tik dabar įgauna pagreitį.

Prieš 30 metų Danija įrengė pirmąjį pasaulyje vienuolikos vėjo elektrinių parką "Vindeby". Šiandien pasiekti ES užsibrėžtą klimato neutralumą be atsinaujinančios vėjo energetikos vargiai įmanoma. Tai supranta ir Lenkija, kuri savo tradiciškai anglimis grįstą energetiką ruošiasi užgesinti modernia jūrų ir vėjo pagaminta energija.

Planuojama, kad vėjo parkai Baltijos jūroje gaminti elektros energiją galės pradėti iki 2030 m. Šie parkai esą elektros energija aprūpintų visą šalies ūkį, sumažintų jos kainas ir importo apimtis. Tačiau vėjo malūnai Baltijos jūroje vis dar nesisuka. Užtat jaučiama vis didesnė konkurencija tarp vėjo energetiką plėtojančio verslo ir čia ėmusios investuoti valstybės.

Buvęs premjero Sauliaus Skvernelio, o šiuo metu – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius domisi vėjo energetikos projektais, skelbia „Lietuvos ryto“ televizija.