- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pieno produktų gamyba Lietuvoje yra viena labiausiai į eksportą orientuotų pramonės šakų, kurios pardavimai užsienio rinkose pernai siekė 600,6 mln. eurų, arba 15,7 proc. daugiau nei 2020 metais. Spartesnis eksporto augimas ateityje siejamas su naujos kartos pieno produktais, kurių gamyboje naudojamos naujausios mokslo inovacijos.
Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, vertingiausias eksportuojamas produktas yra lietuviški sūriai, sudarantys apie 40 proc. visų pieno produktų eksporto vertės.
„Tradicinių pieno gaminių paklausa išliks aukšta, tačiau eksporto rinkose susiduriame su didele konkurencija. Papildoma niša eksportui plėtoti galėtų tapti natūralūs aukštos maistinės vertės funkciniai produktai, kurių pagrindą sudaro pagrindiniai pieno ingredientai – baltymai, riebalai ir laktozė“ – pranešime cituojamas E. Simonis.
Jis priduria, kad pieno ingredientų rinka yra sparčiausiai augantis pieno gaminių segmentas. Remiantis „Zion Market Research“, pasaulinė pieno ingredientų rinka 2021 metais įvertinta 59 mlrd. eurų. Iki 2028 metų ji išaugs iki 89 mlrd. eurų, o metinis augimo tempas sieks 7,1 proc.
Pasak E. Simonio, didžiausia pieno ingredientų rinkos dalis tenka išgrynintiems pieno baltymams. Jų pagrindu mokslininkai, mitybos ir sveikatos specialistai kuria naujos kartos pieno produktus, skirtus sveikai ir subalansuotai mitybai plačiajam vartojimui. Taip pat kuriami specializuoti maisto produktai – pieno mišiniai kūdikiams, baltyminiai produktai sportininkams, specialūs maisto gaminiai vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga medicininė mityba.
„Pagrindinis pieno baltymas yra kazeinas, pasižymintis didele maistine verte ir plačiu pritaikymu, kuriant inovatyvius funkcinius maisto produktus sveikatingumo, taip pat sportinio maisto ir gėrimų pramonėje. Kaip sudedamoji maisto dalis, kazeinas plačiai naudojamas įvairių padažų, užtepėlių, gėrimų, papildų, batonėlių ir užkandžių gamyboje“, – sako E. Simonis.
Dėl maistinių ir funkcinių savybių natūralūs pieno baltymai plačiai naudojami maisto pramonėje, pavyzdžiui, gali pakeisti dirbtinius maisto priedus – tirštiklius, emulsiklius ir konservantus, pažymi ekspertas.
„Be to, patentuotos išrūgų baltymų technologijos kepinių, padažų, desertų ir šaldytų užkandžių gamyboje leidžia pakeisti kitus natūralius produktus, pavyzdžiui, kiaušinius ir aliejų, kurie yra brangesni, turi didesnį riebalų kiekį“, - sako E. Simonis.
Pieno riebalai yra didelės vertės pieno ingredientas, dažniausiai perdirbamas į sviestą ir grietinėlę. Pieno perdirbimo naujovės taip pat leidžia gaminti funkcinius pieno grietinėlės miltus, kurių pritaikymas yra itin platus. Pavyzdžiui, ši technologija leidžia atkurti pieną į pradinę būseną ir jį panaudoti tolesniam perdirbimui į sūrius, jogurtą, sviestą ir kitus gaminius. Ši technologija ateityje gali būti itin paklausi patogiomis ir tvariomis tiekimo grandinėmis aprūpinant pieno produktais Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų rinkas.
Kitas vertingas pieno ingredientas – laktozė, kurio pasaulinė rinka nuosekliai auga. Laktozė yra pagrindinis ingredientas gaminant mišinius kūdikiams. Maisto pramonėje ji naudojama kaip sacharidas pusgaminių, uogienių, kepinių, prieskonių ir konditerijos produktų gamyboje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis2
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
Registrų centras: Lietuvoje per 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jos pažymėtos kaip koreguotinos. ...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje9
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos: ką būtina žinoti?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos. To dar nespėjo daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų. Dažniausi pasiteisinimai – pamiršo arba nežinojo, kad pajamas turi deklaruoti. VMI primena, pavėlav...
-
Klaipėdiečiai gali butus šildytis ir toliau3
Vakar Klaipėdoje oficialiai baigtas šildymo sezonas. Atsižvelgus į vyraujančias palankias orų prognozes, šildymą nuspręsta išjungti. Tačiau gyventojai, dar nenorintys šildymo nutraukti, gali raštu kreiptis į š...
-
Ekonomistai: šalies ekonomika grįžo į augimo trajektoriją, ji augs ir toliau1
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 0,8 proc., o per metus – 2,9 proc., ekonomistai sako, kad tai rodo šalies ekonomikos sugrįžimą „į augimo trajektoriją“ bei leidžia tikėtis tolesnio jos augimo. ...
-
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę didėjo 5 proc.2
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 82,88 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos i&sca...