- Lukas Gaižauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiabučių priežiūros ekspertai skambina pavojaus varpais – nuo šiandien turėję įsigalioti teisės aktai namus gali palikti be priežiūros. Ekspertų nuomone, nuostatus rengę Aplinkos ministerijos valdininkai nesiorientuoja realybėje.
Autorius – veteranas
Lietuvos vyriausybė dar 2014 m. informavo ministeriją, jog siekiant užtikrinti efektyvesnį daugiabučių namų administravimą ir techninę priežiūrą reikia parengti naujus teisės aktus, kurie patobulintų keletą svarbių aspektų. Pirmiausia kalbėta apie daugiabučių bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo pavyzdines taisykles. Paminėta daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, o drauge paliesti ir privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Šių metų rugpjūtį buvo paskelbta konkreti data – gruodžio 1-oji, nuo kada turi įsigalioti patobulinti minėtų sričių įstatymai.
Aplinkos ministerijos Statybos ir Būsto departamentas, vadovaujamas į septintą dešimtį įkopusios Elvyros Radavičienės, vienu svarbiausių projekto rengėjų pasirinko Vytautą Jonaitį. Netrukus 76-ąjį gimtadienį švęsiantis specialistas ėmėsi darbo. Ėmėsi ar ne, lieka tik spėlioti, nes jo patobulinimų nekantriai laukusiems daugiabučių gyventojams, bendrijoms ir būstus administruojančių įmonių atstovams teko apsišarvuoti kantrybe. O šie teisės aktai turėjo apibrėžti esminius jų darbo principus, nuo bendros tvarkos iki finansinių ir kitokių aspektų.
Valdininkai pateikti savo triūso rezultatų neskubėjo. Pagaliau lapkričio mėnesį, iki pataisų įsigaliojimo likus tik kiek daugiau nei savaitei, jie į dienos šviesą ėmė traukti savo sukurptus dokumentus. Juos išvydę specialistai teigė išsižioję iš nuostabos. Pasak jų, naujųjų pataisų projekte yra tokių punktų, kurie gali gerokai pakenkti daugumos gyventojų nekilnojamajam turtui.
Maža to, susipažinti su šūsniu naujovių, joms išanalizuoti ir savo pasiūlymams pateikti ministerija specialistams suteikė vos keleto darbo dienų terminą. Be to, į diskusijas nebuvo pakviesti nei gyventojai, nei jų teises ginantys atstovai.
Sunaikins daugiabučius?
Daugiabučių priežiūros ekspertus, analizavusius naujuosius nuostatus, bene labiausiai suglumino Aplinkos ministerijos tarnautojų užmojai beveik tris kartus sumažinti daugiabučio techninės priežiūros bazinius tarifus. Ministerija tikina tarifus nusistačiusi ekspertinio vertinimo būdu. Tačiau specialistams pasidomėjus, kokie konkrečiai ekspertiniai skaičiavimai buvo atlikti, kokiu būdu tai daryta, jokių kitų detalių nesugebėjo pateikti. Kaip ir neparodė skundų, kurių šūsnies esą sulaukia dėl konkrečių butų ūkių netinkamo darbo.
„Mūsų matytame pirminiame projekte pastebėjome net aritmetinių klaidų, įveltų skaičiuojant tarifą. Nemanau, kad tokios kokybės dokumentai gali būti patvirtinti. Juos būtina koreguoti, antraip galime sulaukti skaudžių padarinių“, – pabrėžė nuolat iš Aplinkos ministerijos padėkų ir apdovanojimų už puikiai prižiūrimus daugiabučius namus gaunančios įmonės „Druskininkų būtų ūkis“ vadovė bei asociacijos „Lietuvos butų ūkis“ prezidentė Vladzė Prunskienė.
Patvirtinus naujus tarifus, kurie būtų 2–3 kartus mažesni nei dabar, daugiabučiai gali likti beveik nebeprižiūrimi. Specialistų teigimu, už tokią menką sumą nebebus galima užtikrinti kokybiškos namo techninės priežiūros.
„Neslėpsiu, iš pradžių nesupratome, ar čia tiesiog nekompetencija, ar kažkieno užsakymas, nes objektyvių priežasčių, dėl kurių tie skubūs pakeitimai būtų reikalingi, išvis nėra“, – gūžčiojo pečiais Lietuvos būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Linksniuota ir teisme
Kai kurie redakcijos kalbinti pašnekovai teigė, jog projekto autorius V.Jonaitis, kaip Statybos ir būsto departamento vadovė E.Radavičienė, prieš kelis dešimtmečius tiesiogiai prisidėjo prie būsto politikos, bendrijų įstatymų ir kitokių svarbių aktų kūrimo. Tie įstatymai yra gerokai pasenę, neatitinka nūdienos realijų, tad turėtų būti priimti nauji. Tačiau minėti valdininkai esą negali pripažinti savo klaidų, todėl nuolat pildo senuosius įstatymus, o taip nusiritama iki absurdo.
„Šie garbaus amžiaus tarnautojai nei patys domisi naujausiomis tendencijomis, nei leidžia tai daryti jaunesniems specialistams. Jie net praktinio supratimo apie eilinius daugiabučius neturi: V.Jonaitis gyvena prabangiame bute Vilniaus senamiestyje, o E.Radavičienė – nuosavame name“, – sakė prisistatyti nenorėjęs būsto priežiūros ekspertas.
Redakcijos kalbintas pats projekto autorius V.Jonaitis ilgai dėstė apie savo parengtų aktų pranašumus, tačiau negalėjo atsakyti, kaip jo eksperimentus turės išgyventi įmonės, jei teks masiškai atleisti darbuotojus.
„Žinoma, jiems dabar gali būti sunkiau, juk darbuotojus reikia kažkaip išlaikyti… Reikės suktis, dėti daugiau pastangų“, – abstrakčiai išvedžiojo valdininkas.
E.Radavičienės pavardė prieš keletą metų minėta ir skandalingame teismo procese. Tąsyk vienai bendrovių apskundus konkurso dėl daugiabučių atnaujinimo programos viešinimo rezultatus, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Teismui užkliuvo tai, jog bendrovės nugalėtojos pasiūlyme nurodyta ekspertė E.Radavičienė, būdama Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja, pati aktyviai dalyvavo rengiant viešojo pirkimo konkurso dokumentus.
Nepaisant keistų ir žalingų sprendimų bei praeities šleifų, tiek buvę, tiek dabartinis Aplinkos ministras užmerkia akis į pavaldinių veiksmus, kurie ateityje gali turėti itin neigiamos įtakos dešimtims tūkstančių gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...