- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
18–29 metų jaunimas Lietuvoje uždirba tiek pat, kiek ir vyresni nei 45 metų gyventojai, rodo „Swedbank“ tyrimas. Tuo tarpu kitur Europoje tokios tendencijos nėra. Kodėl augant patirčiai atlyginimai stovi vietoje?
Apie tai komentavo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
– Tendencijos nėra pakankamai raminančios, nes neturėtų taip būti. Natūralu, kuo asmuo daugiau praleidžia darbo rinkoje, tuo atlyginimas turėtų būti didesnis. Matome, kad karjerą pradėjęs jaunimas uždirba labai panašiai kaip ir tris dešimtis darbo rinkoje praleidęs asmuo. Priežasčių – tikrai ne viena. Viena pagrindinių yra tai, kad vyresniems gyventojams trūksta reikalingų įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje.
– Kokių?
– Trūksta skaitmeninių įgūdžių. Naujausi duomenys rodo, kad vyresni gyventojai neturi visiškai paprastų skaitmeninių įgūdžių, pavyzdžiui, mokėjimo elgtis kompiuteriu, juo apsipirkti, naršymo internete. Juos turi tik trečdalis nuo 55 iki 64 metų gyventojų. Darbo rinka, deja, bet nuolat keičiasi. Reikia vis naujų įgūdžių. Reikia įvaldyti naująsias technologijas. Vyresniems gyventojams trūksta įgūdžių jas įvaldyti ir ateina jaunimas, kuris tikrai turi ir gali užimti tas darbo vietas, pozicijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar situacija Lietuvoje yra kitokia nei Vakarų Europoje?
– Matome, kad Vakarų Europoje tendencijos yra kiek kitokios – kuo asmuo ilgiau yra darbo rinkoje, tuo didesnis atlyginimas. Mes turime kitokią situaciją. Reikia atkreipti dėmesį į asmenų grupę nuo 50 iki 64 metų. Jie susiduria su tam tikrais sunkumais.
– Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojams trūksta tik technologinių įgūdžių? Vakarų šalyse vyresni žmonės pasiveja jaunimą technologiškai?
– Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, bet kalbame tikrai ne tik apie technologinius įgūdžius. Pavyzdžiui, vos kas ketvirtas vyresnio amžiaus gyventojas moka anglų kalbą. Kaip žinia, anglų kalba tikrai reikalinga daugeliui darbų. Nuo daugelio Vakarų šalių atsiliekame ir pagal sveiko gyvenimo metus. Pavyzdžiui, palyginti su Švedija, kur sveiko gyvenimo trukmė – apie 70 metų. Lietuvoje vyrams tai yra tik 56 metai.
– Ar gali viena priežasčių būti ir ta, kad pas mus darbdaviai šiek tiek kitaip žiūri į vyresnio amžiaus žmones? Yra skirtumas vertinant amžių?
– Tikrai gali būti kažkokių diskriminacinių apraiškų, kad atsargiau vertinamos to žmogaus galimybės. Reikėtų nepamiršti ir pačių darbuotojų iniciatyvos, drąsos, kurios jiems dažnai pritrūksta. Matome jaunimą, kuris turi labai daug drąsos ir save pristato labai pozityviai. Iš kitos pusės, turime vyresnius gyventojus, kurie patys save net nuvertina. Svarbu paminėti, kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis Lietuvoje – vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Baigiame mokyklą, universitetą ir galvojame, kad mums to užtenka. Vos 4 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų nori mokytis ir tobulėti toliau.
Vos 4 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų nori mokytis ir tobulėti toliau.
– Situacija Lietuvoje keisis, jeigu vyresnio amžiaus darbuotojai tobulins savo įgūdžius?
– Taip, labai svarbu tobulinti savo įgūdžius. Nepamiškime, kad gyvename kituose laikuose, technologijos nuolat keičiasi, reikia jas įvaldyti. Kitas labai svarbus dalykas, kad didelė vyresnių gyventojų dalis nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Reikėtų nepamiršti prižiūrėti sveikatos ir atsisakyti žalingų įpročių, kad karjera nesustotų anksčiau.
– Ar turite dar kokių nors patarimų žmonėms, kurie norėtų ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje?
– Labai svarbu nebijoti ir patiems keisti pozicijas. Neužsibūti labai ilgai vienoje pozicijoje, ypač, jeigu tas darbas arba atlyginimas netenkina. Tikrai reikia ir patiems turėti daugiau drąsos. Kita vertus, labai svarbu nepamiršti mokytis, įgauti naujų įgūdžių, nepamiršti kursų. Dabar ir Lietuvos institucijos kviečia gyventojus mokytis nemokamai, yra netgi sukurta programa. Reikia nepamiršti, kad turime tobulėti ir mokyklos žinių nebeužtenka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai1
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau19
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...