- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekdama pritraukti daugiau didelių investuotojų, Vyriausybė numato gerokai sutrumpinti biurokratines procedūras bei parengti investuotojams tinkamų valstybės sklypų katalogą.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad siekiant nuo dvejų metų iki 4 mėnesių sutrumpinti investuotojų atėjimo į Lietuvą procedūras, kitą savaitę Vyriausybei bus teikiami kai kurių teisės aktų pakeitimai. Įvairios lengvatos turėtų būti taikomos užsienio bendrovėms, investuosiančioms daugiau kaip 30 mln. eurų ir sukursiančioms per 200 darbo vietų.
„Per visą istoriją turėjome gal tik keturias tokias investicijas. Tikslas yra maksimaliai sutrumpinti procedūras ir orientuotis į stambesnę ir inovatyvią gamybą“, – BNS sakė V. Sinkevičius.
Ministerijos parengtame dokumente teigiama, kad norint į šalį pritraukti didelių investuotojų, reikia sukurti valstybės paramos paketą tokiems projektams, suformuoti teritorijas ir parengti infrastruktūrą, paruošti specialistų, sukurti jiems skirtas procedūras.
„Esame paskaičiavę, kad nuo tos dienos, kai investuotojas nusprendžia investuoti Lietuvoje, iki pirmos plytos praeina dveji metai. Pagal mūsų valstybės dydį tai yra absoliučiai nekonkurencinga. (...) Turime labai ambicingą planą. Pasakysiu nuoširdžiai, svajonė yra, kad tai truktų ne ilgiau 4 mėnesių. Pažiūrėsime, kai susidursime su realybe, nes daugiausiai tai yra aplinkosauginiai klausimai“, – kalbėjo ūkio ministras.
Kurs valstybės sklypų katalogą
Užsienio investicijas skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ praėjusią savaitę pradėjo ieškoti konsultantų, kurie padėtų rengiant teritorijų atrankos studiją.
„Pirkimo tikslas yra atlikti alternatyvių teritorijų auditą, identifikuoti tinkamiausias teritorijas ir įvertinti jų pritaikymo tiesioginių užsienio investicijų įsikūrimui kaštus. Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyti parametrai yra nustatyti preliminariai, iš anksto vertinant tikėtiną potencialą. Pažymime, kad šiuo metu nėra identifikuota konkretaus potencialaus investuotojo, kuris lemtų apibūdintus teritorijos parametrus“, – teigiama BNS atsiųstame „Investuok Lietuvoje“ komentare.
Konsultantai turi identifikuoti potencialias teritorijas, kuriose per metus galėtų būti įdarbinta 2 tūkst. darbuotojų, o vienos jų plotas turi būti 200 hektarų ar daugiau.
„Tikimės turėti labai aiškų valstybės sklypų katalogą, kurie yra parengti ar bent suformuoti ir juos būtų galima iškart siūlyti vienam ar kitam investuotojui. Šiuo metu prarandame brangų laiką, kai atsiranda investuotojų interesas statyti gamyklą, o mes nežinome konkretaus sklypo“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis pripažino, kad Lietuvoje nėra suformuotų daug didelių sklypų.
„Aplink Vilnių didesnių nei 100 hektarų sklypų realiai nėra. Yra Vilniaus pramonės parkas, bet ten yra problemos su gruntu, yra daug gruntinio vandens ir formuoti sklypą kainuotų labai brangiai. Didžiausias iššūkis būtent ir yra žinoti, kiek turime didelių sklypų didelėms investicijos pritraukti“, – sakė ūkio ministras.
Pasak jo, apibendrintą informaciją apie valstybės sklypus tikimasi turėti šiemet.
2017-ieji – didelių investuotojų metai
Praėjusiais metais paskelbta apie kelias dideles plyno lauko investicijas Lietuvoje. Vokietijos automobilių dalių gamybos milžinė „Continental“ į gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketina investuoti 95 mln. eurų, įdarbinti 1 tūkst. žmonių.
Kauno LEZ 30 mln. eurų vertės statybas pernai pradėjo ir kita Vokietijos automobilių dalių pramonės milžinė „Hella“, Lietuvoje planuojanti įdarbinti 250 darbuotojų.
Pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja JAV „Hollister“ pernai pranešė investuosianti 50 mln. eurų į gamybos kompleksą Kauno LEZ, kur bus įdarbinta per 300 žmonių.
Kauno LEZ taip pat statoma Kauno kogeneracinė jėgainė, veikia Suomijos termoizoliacinių priemonių bendrovės „FinnFoam“ gamykla, „DPD Lietuvos“ logistikos centras bei dar apie 20 gamyklų ar logistikos centrų.
Be to, 2016 metais Danijos langų ir durų gamintoja „Dovista“ pranešė per ketverius metus Marijampolėje investuosianti 50 mln. eurų ir įdarbinsianti per 1 tūkst. darbuotojų, o iki 2026 metų ketinama investuoti 100 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?9
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą1
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...