Pirmadienį vakare tūkstančiai žmonių išėjo į sostinės Minsko gatves sakydami, kad A. Lukašenka pavogė rinkimų pergalę iš netikėtai iškilusios politikos naujokės Sviatlanos Cichanouskajos.

Policija prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas, bet demonstrantai atsakė akmenimis ir pirotechniniais užtaisais, taip pat statė barikadas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, protestuotojai ir įvykių liudininkai.

„Per daug žmonių yra prieš Lukašenką, – AFP sakė 34 metų protestuotojas, vardu Pavelas. – Mūsų tikslas – nuversti Lukašenką. Jis nevertas būti prezidentu.“

Pasak ten buvusio AFP fotografo, viename neramumų židinyje Minske protestuotojai – daugiausiai vyrai, bet taip pat kelios moterys – statė barikadas iš maišų, kibirų ir metalinių užtvarų.

S. Cichanouskajos, pareiškusios, kad ji laiko save sekmadienį vykusių rinkimų nugalėtoja, ir paraginusia A. Lukašenką atsistatydinti, buvimo vieta pirmadienį vėlai vakare nebuvo žinoma.

Vienas iš protestuotojų mėgino nusviesti nenustatytą sprogstamąjį užtaisą į teisėsaugos pareigūnus. Jis sprogo jo rankoje.

Vienas vyras žuvo pirmadienio vakarą jo rankoje detonavus nežinomam sprogstamajam įtaisui, pranešė milicija. Jis tapo pirmąja oficialiai pripažinta po rinkimų vykusių protestų auka.

„Vienas iš protestuotojų mėgino nusviesti nenustatytą sprogstamąjį užtaisą į teisėsaugos pareigūnus. Jis sprogo jo rankoje“, – pranešė Vidaus reikalų ministerija ir pridūrė, kad tas asmuo mirė nuo sužeidimų.

Viena milicijos atstovė sakė kol kas neturinti informacijos, kiek žmonių buvo sužeista per susirėmimus naktį iš pirmadienio į antradienį.

S. Cichanouskaja anksčiau sakė nedalyvausianti demonstracijose, kad išvengtų „provokacijų“.

„Tarnybos turėtų pagalvoti, kaip taikiai perduoti valdžią mums“, – ji sakė žurnalistams.

Ši 37 metų dviejų vaikų motina nusprendė balotiruotis į prezidento postą, kai buvo areštuotas jos vyras – populiarus tinklaraštininkas Siarhejus Cichanouskis. Jis pats mėgino tapti kandidatu, bet nebuvo įregistruotas.

S. Cichanouskajos kampanija suaktyvino opoziciją. Šis judėjimas tapo rimčiausiu iššūkiu A. Lukašenkai – buvusiam kolūkio pirmininkui, geležiniu kumščiu valdančiam Baltarusiją nuo 1994 metų ir pramintam „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.

Buvimo vieta nežinoma

Vėlai pirmadienį S. Cichanouskajos buvimo vieta jos štabui nebuvo žinoma, AFP sakė kandidatės atstovė Ana Krasulina.

Pirmadienį S. Cichanouskaja nuvyko pateikti skundo Centrinei rinkimų komisijai ir praleido ten tris valandas, nurodė A. Krasulina.

Kai kandidatė išėjo iš CRK būstinės, ryšys su ja nutrūko, pridūrė atstovė, bet daugiau detalių nepateikė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius irgi sakė negalįs susisiekti su S. Cichanouskaja ir nerimaujantis dėl jos saugumo.

„Kelias valandas mėginau su ja susisiekti, bet nežinoma jos buvimo vieta po to, kai ji apsilankė rinkimų komisijoje, norėdama įteikti protestą dėl balsų skaičiavimo. Advokatas iš ten išėjo, bet neaišku, kur ji yra, apie tai nežino ir štabas“, – BNS sakė L. Linkevičius.

„Tai kelia susirūpinimą dėl jos saugumo ir dėl situacijos“, – pridūrė ministras.

Anksčiau pirmadienį rinkimų pareigūnai patvirtino, kad A. Lukašenka buvo perrinktas šeštai kadencijai, surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų, o S. Cichanouskaja liko antra, gavusi beveik 10 procentų balsų.

Baltieji rūmai „giliai susirūpinę“

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė esantys „giliai susirūpinę“ dėl įvykių Baltarusijoje ir pridūrė, kad „opozicijos kandidatų bauginimas ir taikių protestuotojų areštai“ yra vieni iš daugelio faktų, temdančių rinkimus ir vėlesnę padėtį.

JAV Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto vadovas Eliotas Engelis ir šio komiteto aukščiausio rango respublikonas Michaelas McCaulas (Maiklas Makolas) irgi pareiškė esą susirūpinę įvykiais Baltarusijoje.

„Esame giliai sunerimę dėl smurtinių areštų ir griežtų veiksmų prieš taikius protestuotojus, demokratijos aktyvistus ir žurnalistus, už kuriuos atsakingi Baltarusijos pareigūnai – tiek uniformuoti, tiek civiliai. Vietoje rinkimų, kurie buvo klastojami nuo pat pradžių, Baltarusijos žmonės nusipelnė išsirinkti savo pačių atstovus ir būti laisvi nuo baimės ir smurto, naudodamiesi šiomis pagrindinėmis teisėmis“, – sakoma Atstovų Rūmų tinklalapyje paskelbtame pranešime.

“Palaikome tuos, kas drąsiai rizikuoja savo saugumu, kovodami už laisvą ir demokratinę valstybę, taip pat raginame prezidentą Aleksandrą Lukašenką baigti šiuos beprasmius smurto veiksmus. Baltarusijos suverenitetas ir nepriklausomybė gali būti tik sustiprinti, jeigu vyriausybė visiškai priims demokratinius principus, kurių reikalaudami žmonės užtvindė gatves“, – pridūrė įstatymų leidėjai.

JAV Senato užsienio ryšių komitetui vadovaujantis respublikonas Jimas Rischas (Džimas Rišas) irgi pasmerkė Baltarusijos saugumo pajėgų smurtą prieš protestuotojus.

„Savaitgalį Baltarusijos žmonės mėgino dalyvauti demokratijos procese ir tikėjosi, kad jų balsai bus suskaičiuoti teisingai, o jų pasirinkimas dėl vadovybės bus gerbiamas. Faktas, kad prezidentas Lukašenka pasirinko atsakyti opozicijai ir protestuotojams smurtu ir represijomis, yra nesuvokiamas“, – sakoma pirmadienį paskelbtame J. Rischo pranešime.

„Ponas Lukašenka turėtų leisti teisingai suskaičiuoti vakarykščius balsus ir atsistatydinti, jeigu, kaip rodo pranešimai, jis nebuvo demokratiškai išrinktas. Jis taip pat turėtų nedelsdamas nutraukti žiniasklaidos slopinimą, interneto trikdymą ir areštus bei smurtą prieš tuos, kas siekia Baltarusijai kito kelio. Teikus valdžios perėjimas yra gyvybiškai svarbus Baltarusijos ir jos suvereniteto ateičiai“, – pabrėžė senatorius.

Europos šalių vyriausybė irgi kėlė klausimų dėl balsavimo rezultatų. Vokietija pareiškė, kad jai kyla „didelių abejonių“ dėl balsavimo eigos, o Prancūzija paragino elgtis santūriai.

Tačiau A. Lukašenką su pergale pasveikino Minsko sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).

Pats A. Lukašenka taip pat neketino pasiduoti ir žadėjo neleisti „sudraskyti“ Baltarusijos.

Jis taip pat tvirtino, kad šalies saugumo tarnybos stebėjo opozicijos ryšius su tokiomis šalimis kaip Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Čekija, kurios esą siuntė nurodymus ir vadovavo tarsi „avims“.

Sekmadienį vakare, pasibaigus balsavimui, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves keliuose Baltarusijos miestuose pareikšti protesto dėl „suklastotų rinkimų“. Kilus susirėmimų su milicija buvo sulaikyta apie 3 000 žmonių, iš jų apie tūkstantį – Minske, nurodė teisėsaugininkai.

Opoziciją palaikančių žiniasklaidos kanalų paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti milicininkai, sprogdinantys kurtinamąsias granatas ir šaudantys guminėmis kulkomis į minias, taip pat viena specialiųjų tarnybų automobilis, įsirėžęs į demonstrantus ir vieną jų parbloškęs.

Krauju apsipylę jauni protestuotojai gulėjo ant žemės arba buvo tempiami policijos.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad sostinėje buvo sužeista dešimtys žmonių – protestuotojų ir milicininkų, taip pat kaltino kai kuriuos protestuotojus kursčius konfrontacijas.

Baltarusijos tyrimų komitetas nurodė pradėjęs 21 baudžiamąjį tyrimą dėl „masinių neramumų“ ir smurto prieš teisėsaugos pareigūnus. Daugiau kaip 80 žmonių buvo suimti.