Švedijos premjeras bandys įtikinti Turkijos prezidentą ratifikuoti šalies narystę NATO

Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.

Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.

Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

R. T. Erdoganas, siekiantis būti perrinktas kitais metais, atsidūrė galios pozicijoje, kai įtikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neblokuoti Ukrainos grūdų eksporto.

Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Ankaroje. Šio vizito metu jis irgi siekė įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO.

„Atėjo laikas pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip visavertes NATO nares. Jų prisijungimas padarys mūsų aljansą stipresnį ir mūsų žmones saugesnius“, – teigė J. Stoltenbergas.

Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

„Suomija ir Švedija įvykdė savo susitarimus su Turkija“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad jų prisijungimas prie NATO bus svarbus įvykis „siekiant pasiųsti aiškią žinutę Rusijai“.

Kurdai ir karas su IS

R. T. Erdoganas palankiai įvertino pažangą, padarytą derybose nuo tada, kai spalį pradėjo dirbti naujoji Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė.

Tačiau penktadienį jis trečią kartą per mėnesį pakartojo, kad jo parlamentas oficialiai nepatvirtins Šiaurės šalių NATO dokumentų, kol abi šalys nežengs būtinų „žingsnių“.

Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir reiškiant paramą Sirijos šiaurėje veikiantiems kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG).

Daugelį metų sukilimą prieš Turkijos valstybę vykdančią PKK Ankara ir dauguma jos Vakarų sąjungininkių yra paskelbusios teroristine organizacija.

Tačiau YPG yra svarbi JAV vadovaujamo karinio aljanso, kovojančio su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, dalyvė.

Nors Švedija anksčiau yra išreiškusi paramą YPG ir jų politiniam sparnui Demokratinės sąjungos partijai (PYD), panašu, kad U. Kristerssono vyriausybė nuo jos atsiriboja.

„Šios organizacijos yra pernelyg glaudžiai susijusios su PKK, kuri yra įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą“, – šeštadienį sakė užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas).

„Geriausias momentas“

Nepaisant pasikeitusios Stokholmo pozicijos, kai kurie analitikai mano, kad 2023 metų birželį Turkijoje vyksiantys prezidento ir parlamento rinkimai gali dar labiau užvilkinti Šiaurės šalių paraiškų dėl narystės NATO patvirtinimą.

„Turkijos pusė ratifikuos jų narystę, kai pajus, kad tai geriausias momentas“ tam padaryti, prognozuoja Madrido Carloso III (Karloso III) universiteto Europos geopolitikos profesorė Ilke Toygur (Ilkė Toigiur).

„Manau, kad per tą laiką spaudimas didės, tačiau jaučiu, kad daugelis NATO šalių jau dabar mano, kad plėtra įvyks kitais metais, galbūt net antrąjį kitų metų pusmetį“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

„Plačiai manoma, kad Turkija bando derėtis ir dėl kitų dalykų, – teigė I. Toygur. – Tai gali būti F-16 [naikinuvai]. Tai gali būti susiję su bendrais santykiais su Rusija.“

Įtakingi JAV senatoriai pagrasino blokuoti JAV naikintuvų F-16 pardavimą Ankarai, jei Turkija nenutrauks ginčo su Graikija dėl jūrų sienų ir gamtinių dujų telkinių Viduržemio jūroje.

Turkija, kuri siekia palaikyti gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija, neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai, įsigijo Rusijos priešraketinės gynybos sistemą ir tiekia Kyjivui kovinius bepiločius orlaivius.

„Dar neaišku, ar R. T. Erdoganas mano, kad gavo pakankamai geros valios ženklų iš Švedijos ir todėl jo politinis ir karinis interesas yra paskelbti pergalę, ar jis mano, kad dabartinės linijos laikymasis pasitarnaus jo perrinkimo kampanijai“, – sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis.

Vis dėlto šaltinis teigė, kad vis dar yra „pagrįsta tikimybė“, jog Turkijos parlamentas iki 2023 metų birželį vyksiančių rinkimų patvirtins Šiaurės šalių narystės NATO siekius.