- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį susitinka su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
R. T. Erdoganas, siekiantis būti perrinktas kitais metais, atsidūrė galios pozicijoje, kai įtikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neblokuoti Ukrainos grūdų eksporto.
Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Ankaroje. Šio vizito metu jis irgi siekė įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO.
„Atėjo laikas pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip visavertes NATO nares. Jų prisijungimas padarys mūsų aljansą stipresnį ir mūsų žmones saugesnius“, – teigė J. Stoltenbergas.
Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.
„Suomija ir Švedija įvykdė savo susitarimus su Turkija“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad jų prisijungimas prie NATO bus svarbus įvykis „siekiant pasiųsti aiškią žinutę Rusijai“.
Kurdai ir karas su IS
R. T. Erdoganas palankiai įvertino pažangą, padarytą derybose nuo tada, kai spalį pradėjo dirbti naujoji Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė.
Tačiau penktadienį jis trečią kartą per mėnesį pakartojo, kad jo parlamentas oficialiai nepatvirtins Šiaurės šalių NATO dokumentų, kol abi šalys nežengs būtinų „žingsnių“.
Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir reiškiant paramą Sirijos šiaurėje veikiantiems kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG).
Daugelį metų sukilimą prieš Turkijos valstybę vykdančią PKK Ankara ir dauguma jos Vakarų sąjungininkių yra paskelbusios teroristine organizacija.
Tačiau YPG yra svarbi JAV vadovaujamo karinio aljanso, kovojančio su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, dalyvė.
Nors Švedija anksčiau yra išreiškusi paramą YPG ir jų politiniam sparnui Demokratinės sąjungos partijai (PYD), panašu, kad U. Kristerssono vyriausybė nuo jos atsiriboja.
„Šios organizacijos yra pernelyg glaudžiai susijusios su PKK, kuri yra įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą“, – šeštadienį sakė užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas).
„Geriausias momentas“
Nepaisant pasikeitusios Stokholmo pozicijos, kai kurie analitikai mano, kad 2023 metų birželį Turkijoje vyksiantys prezidento ir parlamento rinkimai gali dar labiau užvilkinti Šiaurės šalių paraiškų dėl narystės NATO patvirtinimą.
„Turkijos pusė ratifikuos jų narystę, kai pajus, kad tai geriausias momentas“ tam padaryti, prognozuoja Madrido Carloso III (Karloso III) universiteto Europos geopolitikos profesorė Ilke Toygur (Ilkė Toigiur).
„Manau, kad per tą laiką spaudimas didės, tačiau jaučiu, kad daugelis NATO šalių jau dabar mano, kad plėtra įvyks kitais metais, galbūt net antrąjį kitų metų pusmetį“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Plačiai manoma, kad Turkija bando derėtis ir dėl kitų dalykų, – teigė I. Toygur. – Tai gali būti F-16 [naikinuvai]. Tai gali būti susiję su bendrais santykiais su Rusija.“
Įtakingi JAV senatoriai pagrasino blokuoti JAV naikintuvų F-16 pardavimą Ankarai, jei Turkija nenutrauks ginčo su Graikija dėl jūrų sienų ir gamtinių dujų telkinių Viduržemio jūroje.
Turkija, kuri siekia palaikyti gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija, neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai, įsigijo Rusijos priešraketinės gynybos sistemą ir tiekia Kyjivui kovinius bepiločius orlaivius.
„Dar neaišku, ar R. T. Erdoganas mano, kad gavo pakankamai geros valios ženklų iš Švedijos ir todėl jo politinis ir karinis interesas yra paskelbti pergalę, ar jis mano, kad dabartinės linijos laikymasis pasitarnaus jo perrinkimo kampanijai“, – sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis.
Vis dėlto šaltinis teigė, kad vis dar yra „pagrįsta tikimybė“, jog Turkijos parlamentas iki 2023 metų birželį vyksiančių rinkimų patvirtins Šiaurės šalių narystės NATO siekius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis per Černobylio katastrofos metines ragina daryti spaudimą Rusijai dėl Zaporižios AE3
Černobylio katastrofa pasauliui parodė, kad mirtinos grėsmės gali atsirasti labai greitai. ...
-
Ukraina sulaikė du vyrus, įtariamus bendradarbiavus su Rusija1
Ukraina penktadienį pranešė sulaikiusi du vyrus, kurie kaltinami prisistatę techninės priežiūros darbuotojais ir padėję Rusijai rengti smūgius karinėms ukrainiečių pozicijoms rytiniame Charkivo regione. ...
-
Kolumbijos universitetas nebevaro prieš karą Gazos Ruože protestuojančių studentų1
Niujorko Kolumbijos universitetas ketvirtadienį vakare atšaukė nustatytą terminą palaikymą palestiniečiams Gazos Ruože reiškiantiems protestuotojams iki vidurnakčio palikti studentų miestelio teritorijoje įrengtą stovyklą. ...
-
Svarbu vykstantiems į Veneciją: kai kuriems turistams gali tekti sumokėti baudą
Kiekvienais metais nuo neįsivaizduojamo lankytojų srauto per visas siūles braškanti Venecija įveda penkių eurų mokestį vienadieniams turistams. Tie, kurie šio bilieto neturės, negalės parodyti QR kodo, rizikuoja sumokėti 50 eurų baud...
-
Valstybinė žiniasklaida: Kinijos prezidentas surengė derybas su A. Blinkenu
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) penktadienį Pekine surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu), pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Kinija Vokietijos pareiškimus dėl šnipinėjimo vadina visišku prasimanymu
Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. ...
-
Pareigūnas: JAV viliasi, kad Vokietija pradės Ukrainai tiekti didelio nuotolio raketas
Jungtinės Valstijos tikisi, kad jų ir sąjungininkių sprendimai siųsti Ukrainai didelio nuotolio raketas gali paskatinti panašių veiksmų imtis ir Vokietiją, iki šiol atsisakančią Kyjivui suteikti savo raketų „Taurus“, ketvir...
-
Ukrainoje sulaikytas korupcija įtariamas ministras
Ukrainoje buvo sulaikytas žemės ūkio ministras Mykola Solskis, kuriam pareikšti oficialūs įtarimai dideliame korupcijos tyrime, penktadienį pranešė prokurorai. ...
-
JAV pareigūnas: didelio masto Ukrainos puolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas1
Nauja Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko, o plataus masto Kyjivo pajėgų kontrpuolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, ketvirtadienį parei...
-
Lenkija nori atsisakyti „konfrontacinės retorikos“ Berlyno atžvilgiu
Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė:...