Quantcast

Žvilgsnis

Liepos pradžioje šitoje pačioje laikraščio vietoje buvo komentuota keista, neprognozuojama, nuolat besikeičianti Lenkijos pozicija dėl bendrų su Lietuva energetinių projektų.

Liepos pradžioje šitoje pačioje laikraščio vietoje buvo komentuota keista, neprognozuojama, nuolat besikeičianti Lenkijos pozicija dėl bendrų su Lietuva energetinių projektų.

Tuomet pacituotas vienas labai aukštas pareigas einantis Lietuvos pareigūnas, neoficialiame pokalbyje taip atsiliepęs apie derybas su lenkais dėl naujos atominės elektrinės ir elektros energijos tilto tarp abiejų valstybių statybos: „Su Rusija, ko gero, būtų lengviau derėtis, nei su Lenkija, nes rusai paprastai žino, ko nori.“

Regis, dabar galima būtų dar aštriau pasakyti apie iki šiol strategine Lietuvos partnere vadintą Lenkiją.

Ji pati tiesiog nežino, ko nori, arba nuolat demonstruoja didžiavalstybinį šovinizmą ir nepagrįstas ambicijas, net jeigu tai kainuoja gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Lietuva, kurią oficialioji Varšuva mėgsta pavadinti savo drauge.

Ar gali būti tikra draugystė tarp dviejų šalių, kai viena „draugaujančiųjų“ tik ir taikosi įkąsti kitai?

Lenkija nuolat ir nuosekliai žlugdo elektros energijos tilto į Lietuvą statybą, nenorėdama suvokti paprastos tiesos, kad jai pačiai ateityje prireiks to tilto. Kartu stabdomas ir judėjimas į priekį įgyvendinant naujos atominės jėgainės Lietuvoje statybos projektą, nes reikalaujama nerealių energijos tiekimo apimčių.

Dar niekas nežino, kiek naujoji jėgainė pagamins elektros, o lenkai jau garsiai reikalauja gauti milžinišką kiekį – 1200 megavatų. Kitąmet gali paaiškėti, kad naujoji branduolinė jėgainė gamins ne daugiau kaip 3200 mW elektros energijos. 1200 mW atidavus Lenkijai kitoms trims partnerėms – Lietuvai, Latvijai ir Estijai – tektų pasidalyti likusius 2000 mW. To aiškiai per mažai. Preliminariais skaičiavimais, Lietuvai reikėtų mažiausiai 1100 mW, Latvijai – 700 mW, Estijai – 400-500 mW.

Lenkijos nenoras suprasti, kad tilto ir elektrinės statybos klausimus derėtų spręsti geranoriškai, nedemonstruojant nerealių ambicijų, anksčiau ar vėliau atsigręš prieš ją pačią. Lietuva jau užsiminė ketinanti ieškoti būdų intensyviau įgyvendinti elektros energijos tilto į Švediją statybos projektą, tiltą į Lenkiją nustumiant į antrąjį planą. Tiesą sakant, ir atominės elektrinės statybai galima rasti sukalbamesnių partnerių nei Lenkija.

Tik gaila, kad gali būti prarastas labai brangus laikas. Apie elektros tiltą į Lenkiją kalbama jau 16 metų, bet iki šiol neaišku, kada jis bus. Naujos atominės elektrinės projektas gyvas maždaug metus. Kiek dar laiko prireiks, kol jis bus įgyvendintas?



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    7
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    6
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių